|
Kultūros programos Kultūros infrastruktūrų programa rėmė projektus, skatinančius kultūros decentralizavimą, regioninių kultūrinių infrastruktūrų ir naujo tipo veiklos bei institucijų kūrimąsi, visuomenės kultūros savimonę. Atlikėjų meno programos tikslas buvo suteikti naujų impulsų šiuolaikinio teatro, kino, muzikos raidai, skatinti naujoves, eksperimentavimą, alternatyvius kūrybos būdus, tarptautinius kontaktus, t.y. visa tai, kas skatina laisvą profesionalių menininkų raišką ir padeda suvokti atlikėjų meno vietą atviroje visuomenėje. 2001 m. Kultūros infrastruktūrų ir Atlikėjų
meno programos vėl buvo sujungtos į vieną Kultūros programą, kuri siekė pozityviai įtakoti šalies kultūros politikos procesus, skatinti
struktūrinius pokyčius bei tarptautinę integraciją kultūros srityje,
naujų kultūros funkcionavimo modelių kūrimą, remdama tas iniciatyvas,
kurios turi išsilaikymo bei multiplikavimo galimybes. Veiklos
prioritetai buvo: Atviros visuomenės instituto tinklo Kultūros ir meno programos (Kultūros politikos programa ir Kultūros ryšių programa) skatino struktūrines Rytų bei Vidurio Europos regiono kultūros permainas, remdama iniciatyvas, spartinančias infrastruktūros kaitą, įstatymų leidybą ir finansavimo politiką kultūros srityje, kultūros vadybininkų švietimą, regiono šalių kultūros profesionalų bendradarbiavimas, kuriant ir įgyvendinant konceptualius ir novatoriškus projektus. ALF dalyvavo šioje programoje, kurdama savo veiklos planus ir atsižvelgdama į regioninės kultūros programos strategiją. Išsamiau apie Atviros visuomenės instituto Kultūros ir meno programą Atviros Lietuvos fondo namais buvo sąlyginai vadinama paties fondo veikla, kuri koncentravosi viename iš ALF padalinių (Šv. Jono g. 5) ir daugiausia dėmesio skyrė humanitarinės minties ir šiuolaikinio meno plėtotei. Buvo įkurta ALF biblioteka, kurioje kaupiama naujausia literatūra ir periodika, interneto skaitykla, videoteka ir audioteka, organizuojami susitikimai, diskusijos, knygų ir filmų pristatymai ir aptarimai, seminarai. Visa ši veikla tęsiama ir toliau, fondui persikėlus į naujas patalpas (Didžioji g. 5). Su bibliotekos knygų, muzikos, filmų ir spektaklių įrašų katalogais galima susipažinti šios svetainės skyrelyje Programos/Biblioteka, audioteka, videoteka. Per 1991-2002 m. laikotarpį ALF kultūros programoms įgyvendinti skyrė 4,28 mln. JAV dol. Tarp sėkmingiausių projektų reiktų paminėti forumus "Įamžintas laikas" (1995), "Kaitos taškas" (1996), "Muzika Ficta" (1997), Lietuvos muziejų portalą internete, Europos kultūros programų centro įkūrimą (kartu su Kultūros ministerija), inicijuotą projektą "Nutylėtos tikrovės" ir kitus. 2003 m. Kultūros programos buvo baigtos. Su ALF finansuotais kultūros politikos projektais galima susipažinti svetainėje http://politika.osf.lt Metinės ataskaitos: * 2003 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui buvo pristatyti Atviros Lietuvos fondo užsakymu atlikto pakartotinio tyrimo apie teatrų ir koncertinių organizacijų finansavimą rezultatai. 2001-2002 m. Atviros Lietuvos fondo (ALF) užsakymu buvo atliktas Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų įvertinimo tyrimas. Jis atskleidė įvairias šių organizacijų veiklos problemas, neigiamai įtakojančias finansinę padėtį ir trikdančias patį kūrybinį procesą. Remiantis atlikta analize buvo pateikti pasiūlymai, kaip, ekspertų nuomone, pagerinti teatrų ir koncertinių organizacijų veiklos sąlygas, kaip geriau tenkinti Lietuvos gyventojų kultūrinius poreikius. Tyrimo rezultatai sulaukė pakankamai plataus atgarsio ir tam tikrų pažadų atsižvelgti į juos, kuriant nacionalinę kultūros plėtros strategiją.
2003 m. ALF pabandė įvertinti teiktų
pasiūlymų reikšmę šalies kultūriniam gyvenimui ir ar buvo į juos
atsižvelgta, pertvarkant kultūros įstaigų darbą. Ar ruošiamos šalies regionų
kultūrinės veiklos programos, integruojančios regiono kultūros įstaigų
darbą? Ar išspręsta koncertinių organizacijų ir teatrų juridinio statuso
problema? Ar paruošti normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys
valstybinių kultūros institucijų ir privačių teatrų santykius naudojantis
valstybiniais teatrų pastatais? Ar paruoštas ir pateiktas Seimui teatrų ir
koncertinių organizacijų įstatymas? Ar yra pakitimų kūrybinių darbuotojų
socialinio draudimo tvarkoje? Ar pasikeitė kriterijai, nustatant valstybės
dotacijos dydį? Tyrimo autorė dr. Margarita Starkevičiūtė, ieškodama
atsakymų į šiuos ir kitus klausimus bei analizuodama specialistų komentarus,
daro pakankamai liūdną išvadą: Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų
veikloje pokyčius įžiūrėti sunku.
Didžioji g. 5, LT-2600 Vilnius, fondas@osf.lt,
tel. 268 55 11, faksas 268 55 12
|