ALF: ALF administruojamos programos

Švietimo ir mokslo programos

Atviros Lietuvos fondas savo veiklą švietimo ir mokslo srityje pradėjo 1991 m., inicijuodamas dvi programas - švietimo ir mokslo tyrimų, toliau kiekvienais metais plėsdamas jų mastą, teikiamos paramos dydį, įgyvendindamas naujas programas ir projektus. Per 1991-2002 m. švietimo ir mokslo projektams įgyvendinti skirta beveik 18,5 mln. JAV dol. 2003 m. fondas savo veiklą švietimo ir mokslo srityse baigė.

Švietimo programos

Švietimo programa, pradėta 1991 m., 1993 m. išaugo į atskirą stambų projektą "Švietimas Lietuvos ateičiai" ir buvo įgyvendinamas penkerius metus. Per šį laikotarpį buvo siekiama švietimo reformos darbams sutelkti kuo didesnes visuomenės pajėgas, skatinti pedagogų atvirumą naujovėms ir šitaip Lietuvos mokyklos atsinaujinimui suteikti būtiną bendresnį visuomeninį pobūdį. Projektas padarė ženklią įtaką mokytojų rengimo sistemos tobulinimui, knygų mokyklai rengimo ir leidybos infrastruktūros sukūrimui, mokyklos bendruomenės ugdymui ir stiprinimui, edukologijos studijų bei naujųjų technologijų taikymo mokykloje srityse.

Buvo ieškoma naujų bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis formų. Per metus parengti ir apsvarstyti keli alternatyvūs projekto pertvarkymo projektai, konsultuotasi su tarptautiniais bei Lietuvos ekspertais, tiriami poreikiai įvairioms švietimo paslaugoms, atliekama Lietuvos švietimo situacijos analizė. Buvo atliktas projekto vertinimas - sociologinis tyrimas, kuriuo analizuota projekto programų įtaka mokyklų bendruomenėms. 1999 m. pabaigoje buvo surengta baigiamoji konferencija “Švietimo kaita ir pilietinės iniciatyvos”, kurioje aptarta pilietinių iniciatyvų reikšmė švietimo kaitai, apžvelgta projekto veikla, pristatyti vertinimo rezultatai.

Įgyvendinant projektą dirbta su Švietimo ir mokslo ministerija, regioniniais švietimo centrais, Budapešto Atviros visuomenės institutu , Iniciatyvių mokyklų klubu bei kitais partneriais. Per penkerius metus projekto "Švietimas Lietuvos ateičiai" dėka į Lietuvos švietimą buvo investuota per 7 mln. JAV dol.

Projektą "Švietimas Lietuvos ateičiai" 1993 m. sudarė Ugdymo turinio kaitos, Pedagogų rengimo tobulinimo, Švietimo naujovių ir inovacijų bei Profesinio rengimo modernizavimo programos. Vėliau į jį įsijungė Naujų technologijų įdiegimo Lietuvos mokyklose ir Mokyklų bibliotekų modernizavimo ir knygų platinimo programos, pradėjo veikti Švietimo studijų centras. Kartu su pagrindiniu projektu "Švietimas Lietuvos ateičiai" buvo vykdomos ir Atviros visuomenės instituto švietimo programos: Kritinio mąstymo ugdymo skaitant ir rašant, Vizualinio mąstymo strategijų, Moksleivių mainų, Sveikatingumo, Debatų, Užsienio kalbų, Jungtinių pasaulio koledžų programos. ALF vykdė ir ikimokyklinio švietimo programas: Egmonto projektą ir projektą "Gera pradžia".

1998 m. buvo baigiamieji projekto "Švietimas Lietuvos ateičiai" metai. Šiais metais buvo intensyviai rengiamasi projekto pertvarkai ir savarankiškam jo egzistavimui, tęsiant pradėtus darbus. 1999-2000 m. švietimo programų pagrindu buvo įsteigtos naujos institucijos: Mokyklų tobulinimo centras, Šiuolaikinių didaktikų centras, Švietimo kaitos fondas, Neformaliojo švietimo debatų centras, Ugdymo inovacijų centras, Jaunimo karjeros centras, Pedagoginių studijų kaitos centras (integruotas į Vilniaus kolegiją), Saugaus vaiko centras.

Su ALF vykdytų švietimo programų ankstesnės veiklos rezultatais galima susipažinti ALF metinėse ataskaitose (šios svetainės skyreliai Apie ALF/Metinės ataskaitos arba Programos/ALF įsteigtos institucijos).

Nuo 2000 m. ALF strategija švietimo srityje buvo įgyvendinama per Švietimo studijų centrą. Centras siekė pozityviai įtakoti šalies švietimo kaitos procesus, inicijavo švietimo būklės tyrimus, nepriklausomą ekspertizę ir jų pristatymą visuomenei; diskusijas apie lygias galimybes visiems Lietuvos piliečiams įgyti kokybišką išsilavinimą. Buvo inicijuojami ir remiami švietimo decentralizavimo, regioninės švietimo plėtotės, visų lygmenų švietimo vadybininkų mokymo projektai. Švietimo studijų centras leido Švietimo studijų sąsiuvinius. Švietimo studijų centre buvo komplektuojama ir pateikiama skaitytojams šiuolaikinė edukologijos literatūra. 2001 m. centro biblioteka buvo perduota naujai įkurtam Vilniaus universiteto Švietimo politikos centrui.

Su svarbiausių Švietimo studijų centro 2000-2002 m. inicijuotų ir atliktų viešosios politikos projektų rezultatais galima susipažinti ALF viešosios politikos svetainėje: http://politika.osf.lt

Metinės ataskaitos:
1996
1997
1998
1999
2000-2001
2002

Utenos apskrityje buvo atliktas ALF Švietimo ir mokslo programos finansuotas projektas “Mokymosi visą gyvenimą galimybės regione”. Projekto išvados pristatytos visuomenei, švietimo administratoriams ir politikams. Su šio projekto medžiaga galima susipažinti ALF Viešosios politikos projektų svetainėje:

http://www.politika.osf.lt/svietimas/santraukos/MokymosiVisaGyvenimaGalimybesRegione.htm

Atviros Lietuvos fondo Švietimo studijų centras lapkričio mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Šis švietimo įstatymo projekto ekspertinis vertinimas atliktas LRS Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymu.
Ekspertizę atliko: Virginija Būdienė (grupės vadovė), Ramutė Bruzgelevičienė (ats. redaktorė), Johanna Crighton (Didžioji Britanija), Boguslavas Gruževskis, Aurimas Marijus Juozaitis, Violeta Rimkevičienė, Margarita Starkevičiūtė, Remigijus Šimašius, Rimantas Želvys, Lilija Žukauskienė.
Pagrindinės ekspertų išvados.
Visas ekspertizės tekstas ir ekspertų komentarai skelbiami interneto svetainėje www.politika.osf.lt

Mokslo ir studijų programos

Vienos iš pirmųjų ALF 1991 m. pradėtos Mokslo tyrimų programos pagrindinis tikslas buvo padėti modernizuoti mokslo ir studijų institucijų struktūrą ir studijų programas, paskatinti kontaktus su panašiomis institucijomis regione ir pasaulyje. Programa rėmė tyrimo ir akademinius projektus humanitarinių, visuomenės ir tiksliųjų bei gamtos mokslų srityse. 1993 m. įsikūrus Soroso Tarptautiniam mokslo fondui, rėmusiam tik gamtos ir tiksliųjų mokslų projektus (per šį fondą 1993-1995 m. Lietuvos mokslininkams buvo skirta per 1,4 mln. JAV dol.), programa orientavosi į humanitarinius mokslus. 1994 m. fondas pradėjo įgyvendinti ir Atviros visuomenės instituto Aukštojo mokslo rėmimo programą, kuria buvo siekiama skatinti aukštojo mokslo atnaujinimą, tobulinti studijų turinį bei formas, integruoti aukštąjį mokslą į Europos ir pasaulio sistemas. Priklausomai nuo ALF veiklos strateginių krypčių, keitėsi ir mokslo bei studijų programų prioritetai, tačiau per visą laikotarpį buvo stengiamasi padėti išsaugoti Lietuvos mokslo potencialą, įtvirtinti mokslo ir studijų vienovės ir akademinės laisvės principus, demokratines mokslo ir studijų valdymo formas ir veiksmingą struktūrą. Programa rėmė originalių studijų, socialinių ir humanitarinių mokslų vadovėlių parengimą ir leidybą, tarptautinių konferencijų ir seminarų rengimą, užsienio profesorių paskaitas Lietuvos aukštosiose mokyklose, naujų universitetinių kursų parengimą, mokslo centrų steigimą. 2001-2002 m. Mokslo ir studijų programa skatino ir rėmė mokslo ir studijų reformą, tarpuniversitetinius ryšius, projektus, kuriais siekiama modernizuoti socialinių ir humanitarinių mokslų studijas, šiuolaikinės visuomenės tyrimus, tobulinti universitetų vadybą bei universitetinę didaktiką.

Ženklų indėlį į mokslo ir studijų atnaujinimą ir integraciją į Europos ir pasaulio akademinę bendruomenę įnešė Stažuočių, studijų ir konferencijų užsienyje programa, kuri buvo vykdoma fonde iki 1999 m. Programa rėmė Lietuvos mokslininkų, menininkų, įvairių sričių specialistų, studentų dalyvavimą užsienyje vykstančiose konferencijose, jų stažuotes, studijas ar mokymo kursus. Ši programa padėjo užmegzti kontaktus su įvairių sričių specialistais užsienyje, susipažinti su mokslo tyrimų naujovėmis, parodyti Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatus.

1991 m. ALF įsteigė Studijų užsienyje informacijos centrą, kuris teikė informaciją apie galimybes studijuoti JAV, Kanados, Europos ir kitų šalių universitetuose, studijų programas juos dominančiose švietimo institucijose, vykstančius kursus, seminarus, teikiamas stipendijas. Centras administravo ir kai kurias Atviros visuomenės instituto studijų užsienyje programas. 2001 m. Studijų užsienyje informacijos centras pradėjo veikti kaip savarankiška institucija. Jos steigėjais tapo ALF ir Vilniaus universitetas.

Metinės ataskaitos:
1996
1997
1998
1999
2000-2001
2002

2003 m. lapkričio 12 d. ALF vyko diskusija apie aukštojo mokslo reformą Lietuvoje.
Pagrindu diskusijai tapo Atviros Lietuvos fondo užsakymu 2003 m. atlikta studijų reformų Lietuvoje analizė (trumpa tyrimo santrauka; su visa medžiaga galima susipažinti ALF viešosios politikos interneto svetainėje http://politika.osf.lt/svietimas), kurią pristatė ir komentavo vienas iš tyrimo autorių, VPU prorektorius prof. Rimantas Želvys.
Atviros Lietuvos fondo Mokslo ir studijų programa pastaraisiais metais skyrė dėmesio tyrimams, susijusiems su mokslo ir studijų politikos sprendimų priėmimu ir jų įgyvendinimu, skatino atvirą diskusiją apie mokslo ir studijų reformą, finansavimą, mokslo ir studijų kokybę. Lietuvos aukštojo mokslo reforma – sudėtinė visos švietimo reformos dalis. Kaip ir visa švietimo sistemos reforma, ji nevienareikšmiškai vertinama ir jos gynėjų, ir jos kritikų. Objektyvų aukštojo mokslo reformos vertinimą apsunkina ir tam tikra paties aukštojo mokslo specifika: jo konservatyvumas, išlaikymo brangumas, sudėtingumas ir įvairovė bei pakankamai plati aukštojo mokslo sektoriaus autonomija. Pristatytas tyrimas – viena iš ALF įgyvendintų iniciatyvų, kurioje į aukštojo mokslo reformą bandoma žvelgti vertinant teisinę aukštojo mokslo sistemos bazę ir valstybinį reguliavimą, aukštųjų mokyklų tinklą, finansavimą ir kitus aspektus.
Autoriai pateikia faktinę informaciją apie įvykusius pokyčius, kartu aptardami sėkmingus ir probleminius, jų nuomone, kiekvienos transformacijos aspektus. Autoriai nedaro kategoriškų išvadų, suteikdami galimybę kiekvienam besidominčiam nuspręsti, ar kiekvienu aptariamu atveju įgyvendintos reformos privalumai nusveria trūkumus, ar priešingai. Mes tikimės, kad dalyvių išsakytos mintys bus vertingas indėlis į dabartiniu metu vykstančią plačią diskusiją apie tolesnę Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtrą ir jos reformą.

2002 m. ALF Švietimo ir mokslo programa skelbė konkursus: "Konferencija: Lietuvos aukštasis mokslas: diagnozės ir prognozės“, „Aukštosios mokyklos vidinės studijų kokybės sistemos kūrimas“, „Žinių ekonomika- socialinei ekonomikai“.
Remti projektai.

Tarp remtųjų pirmojo konkurso projektų buvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto ir Žinių ekonomikos forumo Vilniuje surengta konferencija "Lietuvos aukštasis mokslas: diagnozės ir prognozės". Rengiant šią konferenciją norėta paskatinti diskusiją dėl Lietuvos aukštojo mokslo politikos, kuri padėtų sukurti efektyvią aukštojo mokslo sistemą, pagerinti aukštojo mokslo kokybę, atspindinčią technologinę pažangą ir rinkos poreikius, sukurti į studentą orientuotas kokybiškas, rinkoje paklausias studijas. Konferenciją rėmė Freedom House ir Atviros Lietuvos fondas.
Konferencijos programa: http://www.lrinka.lt/Renginia/Am.phtml
Programinis dr. P. Subačiaus pranešimas: http://www.lrinka.lt/Pranesim/Subacius.doc .
Atsiliepimai spaudoje: laikraštyje „Dialogas“, informaciniame leidinyje „Švietimo naujienos“.

Didžioji g. 5, LT-2600 Vilnius, fondas@osf.lt, tel. 268 55 11, faksas 268 55 12
Lietus Design