ALF įsteigtos institucijos

Atviros visuomenės kolegija yra mokymo ir mokslo institucija, įsteigta Atviros Lietuvos fondo 1997 m. Jos tikslas - suteikti galimybę gabiems Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų studentams lygiagrečiai su pagrindinėmis studijomis gilinti ir plėsti žinias, ugdyti kritinio mąstymo ir savarankiško mokslinio darbo įgūdžius, plėsti akademinį akiratį derinant specialias ir tarpdisciplinines studijas; sudaryti sąlygas gabiems studentams greitai ir natūraliai įsitraukti į akademinį gyvenimą. Kolegijoje formuojasi nauja akademinė karta, pripažįstanti bendras vertybes – pagarbą minties laisvei ir mokslinei kūrybai.

1998-1999 m. - antri akademiniai Atviros visuomenės kolegijos metai. Kolegijoje studijavo 18 studentų iš Vilniaus Universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto. Su jais dirbo 11 tutorių-vadovų.

Pagrindinė kolegijos darbo forma– individualus ir reguliarus tutoriaus ir studento darbas. Akademinių metų pradžioje kiekvienam studentui parenkamas vadovas ir parengiamas individualių studijų planas. Ypač skatinamos interdisciplininės studijos. Be individualių studijų, organizuojami humanitariniai ir socialiniai seminarai. Studentas ir tutorius daug dirba su pasirinkta tema, o seminarai padeda įgyvendinti vieną svarbiausių Kolegijos siekių – diegti interdisciplininį studijų pobūdį. Išleistas 1997-1998 akademinių metų Kolegijos darbų rinkinys Seminarai’98.

Be to, Kolegijoje ne tik individualiai studijuojama ir rengiami seminarai, bet skaitomos ir paskaitos, kuriose aptariami šiuo metu atliekami tyrimai, dar nebaigtos arba neišspausdintos knygos bei nušviečiamas dabartinės humanistikos kontekstas.Kolegijoje buvo dėstomas analitinės antropologijos paskaitų kursas Sergejus Eizenšteinas: totalus kūrinys Vilniaus Universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Filosofijos ir sociologijos instituto doktorantams bei Kolegijos studentams. Jį skaitė Valerijus Podoroga iš Rusijos mokslų akademijos Filosofijos instituto. Šį kursą bei jam pasibaigus išlaikytus doktorantūros egzaminus akreditavo universitetai.

Kolegijos studentai turėjo galimybę išvykti stažuotis arba dirbti Sankt Peterburgo, Krokuvos bei Londono bibliotekose, kur galėjo gauti Lietuvoje nesamos literatūros Kolegijos bei universitetų bakalauriniams darbams. Studentai dalyvavo studentų konferencijose ir stovyklose Lietuvoje bei užsienyje, skelbė straipsnius kultūrinėje ir mokslinėje spaudoje. Studentų rašto darbai buvo ginami vasaros stovyklos metu, dalyvaujant oponentams ir išoriniams ekspertams. Penki studentai pakviesti tęsti studijas Kolegijoje. Iš viso 1999-2000 mokslo metams priimta 20 studentų.

Kolegija priklauso tarptautiniam Invisible College (Neregimųjų kolegijų) tinklui.

Dalis finansavimo Atviros visuomenės kolegijai skiriama iš AVI biudžeto.

Kolegijos išlaidos 74 103 JAV dol.

Mokyklų tobulinimo centras

Mokyklų tobulinimo centro uždavinys – visapusiškai remti mokyklų veiklos tobulinimo procesus, įgyvendinti alternatyvias mokytojų profesinio tobulinimosi programas bei kitus švietimo projektus.

Centras buvo įsteigtas 1999 m. kovo mėn., o jo veiklos pagrindas – ALF projekto “Švietimas Lietuvos ateičiai” pedagogų rengimo tobulinimo programos pradėti darbai.

Pagrindinės Centro veiklos kryptys

q Aktualių sričių pedagogų profesinio tobulinimosi programų kūrimas ir jų sklaida Lietuvos mokyklose

Centras 1999 m. sukūrė ir pasiūlė mokykloms šias programas: “Aktyvieji mokymosi metodai”, “Mokyklos vystymosi planavimas” bei “Mokykla be prievartos”. Centro seminarai organizuojami šito pageidaujančiose mokyklose ir juose dalyvauja visi ar dauguma tos mokyklos mokytojų. 2000 m. mokyklos gaus baigiamas rengti naujas programas: “Mokykla – informacija - ugdymas”, “Mokymasis bendradarbiaujant”, “Ekonominis raštingumas mokykloje” ir kt.

q Mokyklų konsultantų rengimas bei mokyklų konsultavimas

Centro siūlomas idėjas ir parengtas programas po mokyklas skleidžia daugiau negu 20 konsultantų , kurių dauguma yra praktikai – mokyklų vadovai bei mokytojai. Vienas iš svarbiausių Centro uždavinių – sudaryti sąlygas konsultantams nuolat profesiškai tobulėti. 1999m. buvo surengti 4 konsultantų mokymai. Kitas svarbus uždavinys – konsultuoti to pageidaujančias mokyklas . 1999 m. pradėta kurti ir mokyklų konsultavimo sistema.

q Ilgalaikiai bei kompleksiniai švietimo projektai, skatinantys gilesnius švietimo sistemos pokyčius

Centras kartu su Švietimo ir mokslo ministerija I999 m. pradėjo įgyvendinti du ilgalaikius projektus: «Mokyklos vidaus audito metodikos kūrimas» bei «Mokykla - besimokanti organizacija: mokytojų tobulinimosi savoje mokykloje modelio kūrimas». Vykdant šiuos projektus, mokyklose atliekami tyrimai bei analizuojami gaunami duomenys, kuriamos specialios programos mokytojams ir rengiamos rekomendacijos ministerijai pateikti. Pirmojo projekto pagrindu gautas rezultatas bus su Ministerija suderinta mokyklos savęs įvertinimo metodika, kurią galės taikyti visos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos. Įgyvendinant antrąjį projektą, siekiama skatinti keisti mokytojų profesinio tobulinimosi sistemą taip, kad ji labiau atitiktų konkrečios mokyklos poreikius bei būtų visiškai decentralizuota.

q Ekonomikos mokymas vidurinėje mokykloje

Centras, bendradarbiaudamas su Nacionaline ekonomikos mokymo taryba (National Council for Economic Education), įgyvendina ekonomikos mokytojų profesinio tobulinimosi programą. 1999 m. buvo surengtas seminaras vidurinių mokyklų ekonomikos mokytojams; buvo suburta profesionalių ekonomikos dėstytojų grupė; parengta Centro ekonomikos programos koncepcija; pradėti ruošti ekonomikos mokymo moduliai pradinėms, 5-10 ir 11- 12 klasėms bei speciali programa mokyklų administracijai «Ekonominis raštingumas mokykloje».

q Holokaustas šiuolaikiniame Lietuvos kontekste

Centras tęsia ALF programą «Mokymas apie holokaustą». Centro užsakymu 1999 m. buvo sukurtas mokomasis 4 dalių video filmas «Saulėlydis Lietuvoje», pasakojantis apie įvairius žydų bendruomenės gyvenimo aspektus prieškario Lietuvoje bei jos tragišką lemtį holokausto metu. 1999 m. bendradarbiaujant su Beth Shalom holokausto atminties centru (Didžioji Britanija), buvo organizuojami renginiai mokytojams, akademiniam jaunimui ir visuomenei. Jų metu buvo svarstomi holokausto padariniai šių laikų visuomenei. Centras kaupia leidinių apie holokaustą bibliotekėlę, rengia seminaro, padėsiančio mokytojams naudotis mokomuoju video filmu, programą bei pagalbinę knygelę mokytojams.

q Tarptautiniai projektai

Centras palaiko glaudžius ryšius su Soroso fondų švietimo programomis. 1999 m. Centras teikė konsultacijas bei organizavo seminarus mokytojams Kazachstane, Rumunijoje, Gruzijoje bei Baltarusijoje. Bendradarbiaujant su Gruzijos ir Kazachstano fondais , kuriami tęstiniai projektai.

Centras yra Pasaulinio mokyklų efektyvumo ir tobulinimo kongreso narys.

ALF skirta parama 178 636 JAV dol.

Švietimo kaitos fondas

Švietimo ir mokslo ministerija ir Atviros Lietuvos fondas 1999 m. gegužės mėn. įsteigė viešąją įstaigą – Švietimo kaitos fondą.

Švietimo kaitos fondas, suvienijęs Lietuvos valstybės ir Atviros Lietuvos fondo pajėgas ir lėšas, siekia šalies mokykloms suteikti reikiamą paramą, palaikyti pedagogų bendruomenių iniciatyvas, sudaryti sąlygas ugdyti projektinio darbo įgūdžius.

Ilgalaikiai Fondo tikslai numato tolesnę švietimo reformos plėtrą, atitinkančią šiuolaikinius Lietuvos visuomenės poreikius, pilietinės visuomenės idealus ir vertybes. Fondas savo veikla siekia, kad į švietimo reformos darbą įsitrauktų ne tik valstybinės institucijos, bet ir iniciatyvūs piliečiai, jų grupės, pedagogų ir mokyklų bendruomenės.

Švietimo kaitos fondas teikia pirmenybę projektams, kurie turi regioninės svarbos, garantuoja veiklos tęstinumą ir atitinka švietimo reformos antrojo etapo prioritetus bei jų įgyvendinimo priemones ir uždavinius. Skatinamas savarankiškų ir iniciatyvių mokyklų bendruomenių kūrimasis, kūrybinis visuomenės ir mokyklos bendradarbiavimas, geresnė švietimo kokybė, platesnės galimybės jo siekti.

Atviros Lietuvos fondo ir Švietimo ir mokslo ministerijos įnašai sudaro pradinį fondo kapitalą. Fondo dalininkų įnašai 1999 m. buvo tokie: ALF – 700 000 Lt, ŠMM – 540 000 Lt. 2000 m. numatomi įnašai po - 800 000 Lt. Iš viso:1 600 000 Lt

Kad pradinis kapitalas ne mažėtų, o didėtų, Švietimo kaitos fondas stengiasi pritraukti trečiųjų šalių paramą Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo kaitos fondas savo veiklą pradėjo 1999 mokslo metų pradžioje. Fondas pakvietė pedagogų bendruomenę dalyvauti šiuose konkursuose:

Pirmasis projektas;
Efektyvus mokymo priemonių panaudojimas;
Švietimo įstaigų bibliotekų modernizavimas;
Mokykla - vietos bendruomenės kultūros centras;
Humanitarinių ir socialinių dalykų atnaujinimas.

Konkursai buvo skirti bendrojo lavinimo, profesinėms ir aukštesniosioms mokykloms bei kitoms Lietuvos švietimo įstaigoms. Pats didžiausias konkursas “Mokykla – vietos bendruomenės kultūros centras” skirtas kaimo mokyklų bendruomenėms. Švietimo kaitos fondo veikla labai domisi pedagogų bendruomenė – gauta daugiau negu 700 paraiškų bei prašymų . Tai rodo didelį tokių konkursų poreikį bei padidėjusį mokyklų aktyvumą. Daugiausia paraiškų gauta šiems konkursams: “Švietimo įstaigų bibliotekų modernizavimas”, “Pirmasis projektas”, “Mokykla - vietos bendruomenės kultūros centras”.

ALF skirta parama 175 000 JAV dol.

Paramos vaikams centras

Paramos vaikams centro misija - tenkinti vaikų ir šeimų psichinės sveikatos reikmes, įgyvendinant psichologinės pagalbos, mokymo ir prevencines programas, garantuoti profesionalią paramą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko ir šeimos unikalumą.

Paramos vaikams centras vykdo šias programas:

Programa Big Brothers/Big Sisters Lietuvoje

Programos esmė - vieno suaugusiojo ilgalaikis savanoriškas bendravimas su vienu vaiku siekiant ugdyti vaiko atsakomybę, pasitikėjimą savimi ir skatinti jį rūpintis savimi ir kitais. Teigiamas suaugusiojo pavyzdys yra būtina sąlyga,kad vaikas sėkmingai vystytųsi ir maksimaliai atskleistų savo potencialias galimybes.

· Savanorių rengimas tapo nuolatiniu procesu. 1999m. parengtos keturios savanorių grupės. Sudarytos 43 naujos savanorio ir globotinio poros (iš viso 1999 m. buvo 85 poros ). Veikia savanorių klubas.

· Organizuota vasaros stovykla savanoriams ir jų globotiniams.

· Lietuvoje BB/BS programos veikia Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Kretingoje. 1999 m. parengti du nauji BB/BS programos koordinatoriai Ukmergės miesto BB/BS programai.

· PVC darbuotojai konsultavo Centrinės ir Rytų Europos BB/BS programas ir vadovavo Tarptautinės BB/BS konsultantų grupės mokymams.

· Lietuvos BB/BS tapo organizacijos Big Brothers/ Big Sisters International nare.

· Parengtas ir išleistas metodinis vadovas Standards and practices for establishing a Big Brothers/ Big Sisters program (Dagmar McGill, Aušra Kurienė, Erna Petkutė ).

Prievartos prieš vaikus prevencijos programa

Programos tikslas - plėsti visuomenės žinias apie prievartą prieš vaikus, jos priežastis ir pasekmes; suteikti su vaikais dirbantiems įvairių profesijų atstovams žinių apie vaikų prievartą, jos prevencijos ir intervencijos būdus bei galimybes; padėti vaikams įveikti psichologines krizes ir prievartos padarinius; diegti efektyvius šeimos bendradarbiavimo ir vaikų ugdymo principus.

· “Psichologinė šeimos mokykla” - 10 grupių.

· 1999 m. parengtas ir įgyvendintas pedagoginės psichologinės pagalbos projektas vaikų laikinosios globos namams ”Atsigręžk į vaikus”.

· Vaikams, patyrusiems prievartą, PVC teikia psichoterapinę pagalbą.

· Organizuotas tarptautinis seminaras “Savižudybė: profilaktika ir veikimo būdai”, Vilnius, 1999 m. balandžio mėn..

· Svarbesni seminarai: “Seksualinės prievartos atvejų diagnostika ir intervencijos strategijos”; “Šeima socialinėje psichologinėje krizėje”; “Vaikų psichologinių krizių ir prievartos prevencija mokykloje”.

· Išversta ir parengta išleisti knyga Anne Graffam, Handbook on questioning children .

· Sukaupta metodinė biblioteka apie vaikų prievartos prevencijos problemas ir galimybes.

Programa “Gatvės vaikai”

Ši programa 1998m.pradėta įgyvendinti dešimtyje Rytų ir Centrinės Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje. Tai dvejų metų programa, remiama Atviros Lietuvos fondo ir King Baudouin Foundation (Belgija). Programos tikslas - sukurti ir aktyvinti NVO ir individų, dirbančių su “gatvės vaikais” tinklą; organizuoti mokymus pagal NVO poreikius; įkurti metodinį centrą žmonėms, dirbantiems su “gatvės vaikais”; informuoti visuomenę apie “gatvės vaikų” padėtį Lietuvoje bei keisti visuomenės požiūrį į šiuos vaikus.

· Organizuotas antras konkursas finansinei paramai gauti.

· Veikia metodinis centras, surengti mokymai žmonėms, dirbantiems su rizikos grupės vaikais.

· 1999 m. gruodžio mėn. organizuotas tarptautinis seminaras ”Gatvės vaikai - Baltijos šalių patirtis”.

Dalis centro veiklos buvo finansuojama AVI bei King Baudouin Foundation (Belgija).

Centro išlaidos 171 220 JAV dol.

Lietuvos Junior Achievement

Lietuvos Junior Achievement misija - ugdyti Lietuvos jaunimą laisvosios rinkos dvasia, mokyti suprasti verslą ir ekonomiką, puoselėti iniciatyvą, verslumą ir lyderio savybes.

Ekonomika, laisvoji rinka, verslo praktika - tai verslininkų vartojami terminai, bet jais apibūdinami principai daro įtaką kiekvieno gyvenimui. Jaunimas turi pasirengti pats kurti savo ateitį, todėl svarbu, kad jau dabar pradėtų mokytis šių sąvokų. Lietuvos Junior Achievement (LJA) tikslai:

· padėti jaunimui suprasti laisvosios rinkos ekonomikos idėjas;

· skleisti praktinį privataus verslo patyrimą;

· gerinti būsimų vartotojų, tarnautojų ir verslininkų ekonominį išprusimą;

· atkreipti jaunų žmonių dėmesį į jų pačių galimybes kelti savo gyvenimo lygį;

· sudaryti sąlygas glaudžiam bendradarbiavimui tarp švietimo sistemos ir verslininkų.

Savo misiją ir tikslus LJA įgyvendina diegdama mokomąsias ekonominio švietimo programas.

Taikomosios ekonomikos programa

Taikomoji ekonomika (TE) - bendrojo lavinimo ekonomikos kursas.Jis skirtas 16-18 metų moksleiviams. Šis kursas dėstomas Lietuvos vidurinėse, profesinėse, aukštesniosiose mokyklose ir kitokio pobūdžio švietimo įstaigose. 1999-2000 mokslo metais taikomosios ekonomikos mokosi daugiau negu 6300 moksleivių 144 mokyklose, esančiose 67 miestuose ir miesteliuose.

Pagrindinės mokyklos programos

Tai programa, skiriamos septintų–devintų klasių moksleiviams. Ji padeda jaunesniųjų klasių moksleiviams susipažinti su ekonominiu ir kartu su juos supančiu pasauliu. Jas sudaro trys pagrindinės dalys: “Mano ekonomika”, “Veikianti įmonė” ir “Tarptautinė rinka”. 1999-2000 mokslo metais pagal šias programas mokosi beveik 500 Lietuvos moksleivių 21 mokykloje.

Vykdydama programas, LJA organizuoja renginius, varžybas, konkursus moksleiviams ir mokytojams, sudaro galimybę dalyvauti tarptautiniuose renginiuose.

Pagrindiniai renginiai

· LJA organizavo vieną naujų TE mokytojų rengimo seminarą ir du TE mokytojų tobulinimosi seminarus.

· Su Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos aukštosiomis mokyklomis surengė ekonomikos olimpiadą. Joje dalyvavo daugiau negu 250 moksleivių.

· Surengtas Lietuvos kompiuterinio ekonomikos modeliavimo(VEMP) čempionatas. Trys čempionato turai vyko pasinaudojant Internetu, ketvirtas - finalinis turas vyko akivaizdžiai: 8 geriausios moksleivių komandos susirinko Vilniuje į vienos dienos turnyrą. Čempionate dalyvavo 220 moksleivių komandų, bendras dalyvių skaičius – daugiau negu 800.

· LJA surengė penkių dienų trukmės moksleivių vasaros stovyklą, kurioje dalyvavo daugiau negu 60 moksleivių iš visos Lietuvos ir 10 mokytojų.

· Surengtas geriausio verslo plano konkursas. Jam buvo pateikta daugiau negu 80 moksleivių verslo planų.

· Surengtas geriausios moksleivių bendrovės konkursas.

· Kartu su “Lietuva Statoil” buvo vykdomas moksleivių vasaros praktikos projektas. Vasaros praktikos metu moksleiviai buvo įdarbinti “Lietuva Statoil” kolonėlėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Utenoje.

· LJA surengė Rytų ir Vidurio Europos VEMP čempionatą. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Lenkijos, Norvegijos, Meksikos ir Makedonijos moksleiviai.

· 43 LJA moksleivių komandos, dalyvavo 1999 m. Hewlett-Packard pasaulio VEMP varžybose. Iš viso šiose varžybose dalyvavo daugiau negu 800 komandų iš 45 šalių. Dvi Lietuvos komandos pateko į geriausių komandų aštuntuką ir vyko į superfinalą Briuselyje, kur užėmė penktą ir šeštą vietas.

ALF skirta parama 119 000 JAV dol.

Neformaliojo švietimo debatų centras

1999m. rugpjūčio mėn. ALF debatų programa tapo nevyriausybine organizacija – viešąja įstaiga “Neformaliojo švietimo debatų centras”. Neformaliojo švietimo debatų centras 1999 m. toliau plėtė savo veiklą. Dabar veikia 59 debatų klubai įvairių miestų mokyklose (lietuvių, rusų, anglų bei lenkų kalbomis). Balandžio mėn. LR Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino debatų kaip pasirenkamojo dalyko mokykloje programą. Ši programa atskira knygele yra išleista Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis. Visos šalies vidurinės mokyklos gavo po vieną šios programos egzempliorių. Mokyklų administracijos debatų klubų vadovams skiria darbo krūvį iš papildomam ugdymui skirtų valandų.

Surengtas 21 mokomasis debatų seminaras įvairių dalykų mokytojams. Rugsėjo mėn. Druskininkuose kartu su Rusijos debatų ekspertais buvo surengtas seminaras Pabaltijo rusakalbiams mokytojams bei moksleiviams. Sėkmingai bendradarbiaujama su Lenkijos debatų programa.

Organizuoti 3 respublikiniai debatų turnyrai, tarptautinė vasaros debatų stovykla, 9 regioniniai arba vietiniai debatų turnyrai lietuvių, rusų, lenkų bei anglų kalbomis. Surengti 22 parodomieji debatų renginiai skirtingų mokyklų bendruomenėms. Pristatant programą Lietuvos miestų visuomenei, surengti parodomieji debatai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kėdainiuose, Ukmergėje, Utenoje, Panevėžyje bei Druskininkuose. Moksleivių komanda sėkmingai dalyvavo pasaulio moksleivių debatų čempionate Pitsburge (JAV).

Debatų centro veikloje aktyviai dalyvauja ir studentai, kurie rengia diskusijas jaunimui aktualiomis temomis, organizuoja studentų debatų turnyrus, padeda rengti šalies ar tarptautinius moksleivių debatų turnyrus. Bendradarbiaujant su Šiuolaikinių didaktikų centru, parengtas 80 akademinių valandų kreditinis kursas.

ALF skirta parama 91 453 JAV dol.

Lietuvos žurnalistiko centras

Centras padeda Lietuvos žurnalistams tobulinti profesinę kvalifikaciją, konsultuoja žiniasklaidos priemonių darbuotojus, rengia seminarus, konferencijas, kursus moksleiviams, norintiems studijuoti žurnalistiką, leidžia profesinę literatūrą, duoda ryšių su visuomene (atstovo spaudai) specialybės pagrindus. Centre paskaitas skaito Lietuvos ir užsienio šalių dėstytojai.

Centras 1999 m. surengė 5 konferencijas, skirtas radijo ir televizijos teisinio reguliavimo klausimams aptarti, žiniasklaidos laisvės ir atsakomybės problemoms, etikos principams gvildenti, žurnalistų vaidmeniui atskleidžiant Europos integracijos problemas analizuoti. Buvo aptariama Baltijos šalių žiniasklaidos situacija, diskutuojama apie žiniasklaidą kaip demokratijos pagrindą.

Į seminarus (12) kviesti laikraščių dizaineriai, vadybininkai, regioninių televizijų ir spaudos atstovai ir kt. Kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija ir Užsienio reikalų ministerija buvo surengtas seminaras Baltarusijos žurnalistams “Rinkimų komisijų darbas rinkimų dieną Lietuvos Respublikoje”. Organizuotos stažuotės Bosnijos bei Baltarusijos žurnalistams.

Centras parengė ilgalaikius kursus moksleiviams, ketinantiems studijuoti žurnalistiką, 10 mėnesių profesines žurnalistikos studijas bei pusmečio ryšių su visuomene kvalifikacijos kėlimo kursus.

LŽC siuntė žurnalistus stažuotis į užsienį, informavo tarptautines organizacijas apie žiniasklaidos padėtį bei spaudos laisvę šalyje. Centras, įgyvendindamas projektus, bendradarbiavo su vyriausybinėmis institucijoms, užsienio šalių ambasadomis, Europos Komisija, Europos Taryba, Pasaulio laikraščių asociacija (WAN), Baltic Media Center, Šiaurės kraštų žurnalistikos centru, JAV informacijos tarnyba (USIS), Europos žurnalistikos centru ir kitomis tarptautinėmis institucijomis.

ALF skirta parama 84 910 JAV dol.

Soros international house

Soros International House (SIH) - tai užsienio kalbų mokymo centras. Jis priklauso pasaulinei International House organizacijai bei Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijai. Centre vaikai ir suaugusieji mokosi bendrosios anglų ir vokiečių kalbos, verslininkai, bankų ir valstybės tarnautojai - verslo ir specialiosios anglų kalbos. Norintieji gali pasiruošti tarptautiniams Kembridžo egzaminams (FCE, CAE, IELTS). Sudaroma galimybė kalbų mokytis užsienyje - kituose IH centruose, kurie veikia trisdešimtyje pasaulio šalių. Kartu su užsienio partneriais kasmet rengiamos anglų kalbos vasaros stovyklos vaikams Lietuvoje ir užsienyje. 1999 m. SIH anglų kalbos vasaros stovykloje Druskininkuose dalyvavo 100 vaikų, į stovyklas Vengrijoje ir Didžiojoje Britanijoje taip pat išvyko nemažai paauglių iš Lietuvos.

SIH veikia biblioteka ir kompiuterių centras savarankiškoms kalbų studijoms. Čia studentai, naudodamiesi specialiomis programomis bei Internetu, gali savarankiškai gilinti kalbos žinias.

Be kalbų mokymo, centras rūpinasi ir anglų kalbos mokytojų profesine kvalifikacija. SIH Mokytojų centre kartą per mėnesį rengiami seminarai anglų kalbos mokytojams. Per juos supažindinama su naujausia kalbos dėstymo metodika ir mokymo literatūra, dalijamasi darbo patirtimi. 1999 m. anglų kalbos mokytojų nespecialistų vasaros mokykloje, be Lietuvos švietimo institucijose dirbančių pedagogų, dalyvavo 20 mokytojų iš Baltarusijos.

Centras vykdo Soroso fondų tinklo SPELT programą (Soros Profesional English Language Teaching Program), pagal kurią Lietuvos švietimo institucijose 1998 - 1999 m. dirbo 5, 1999 – 2000 m. - 2 anglų kalbos mokytojai iš JAV. Kartu su šioje programoje dirbančiais mokytojais amerikiečiais SIH kovo mėn. organizavo konferenciją “Anglų kalbos mokymo naujovės ir motyvacija”, kurioje dalyvavo ne tik mokytojai iš visos Lietuvos, bet ir svečiai iš Britų Tarybos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų užsienio kalbų mokymo centrų.

ALF skirta parama 10 909 JAV dol.