Švietimo programos

ALF misija švietimo srityje: per švietimą skleisti atviros visuomenės vertybes ir daryti švietimo sistemą atviresnę. ALF švietimo strategija buvo įgyvendinama tiek per paties fondo inicijuotas programas, tiek ir per ALF įsteigtas švietimo institucijas. Atviros Lietuvos fondas 1999 m. vykdė šias programas: Ugdymo turinio programą, Švietimo studijų centro veiklą, Naujųjų technologijų programą, Geros pradžios ir Egmonto ikimokyklinio ugdymo projektus, Vizualinių mąstymo strategijų, Kritinio mąstymo ugdymo, Jungtinių pasaulio koledžų, Moksleivių mainų programas. Tai buvo paskutinieji Ugdymo turinio programos diegimo metai. Metų viduryje Naujųjų technologijų programa buvo perduota LR Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centrui. Anksčiau veikusių ALF programų pagrindu įsteigtos naujos švietimo institucijos - Mokyklų tobulinimo centras, Šiuolaikinių didaktikų centras, Jaunimo karjeros centras - sustiprino šalies nevyriausybinių švietimo organizacijų infrastruktūrą. Visuomenė palankiai įvertino įsteigtą Švietimo kaitos fondą, kurio biudžetas formuojamas lygiomis dalimis iš Atviros Lietuvos fondo ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamų lėšų. Šio naujo fondo paskirtis - skatinti ir remti švietimo bendruomenės iniciatyvas.

Švietimo studijų centro tikslas – padėti atnaujinti mokytojų rengimą, suaktualinti edukologijos tyrimus, kaupti ir platinti švietimo ir edukologijos informaciją. 1999 m. daugiausia dėmesio skirta pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojų, doktorantų, studentų kvalifikacijos kėlimui organizuojant tam tikslui skirtus seminarus ir paskaitų kursus; permainų švietimo srityje tyrimams; aukštosios mokyklos priartinimo prie bendrojo lavinimo sistemos projektams. Paremti tarptautiniai lyginamieji tyrimai PIRLS (Tarptautinis moksleivių raštingumo tyrimas) ir PISA (Tarptautinis mokymosi pažangos tyrimas), skirti moksleivių raštingumui tirti.

Švietimo studijų centras 1999 m. organizavo kreditinius universitetinius kursus magistrantams ir doktorantams, iš jų paminėtini: “Edukologijos metodologija”, dėst. D.Rice, A.Skrupskelienė, JAV; “Švietimo politika ir švietimo reformos”, dėst. R.Želvys,VU; “Švietimo raida ir vadyba”, dėst. A.Tjeldvoll, Norvegija; “Pedagoginių situacijų tyrimo metodika”, dėst. Y.Susskind, E.Toris, JAV (kartu su APPLE).

Tradicinėmis tapo žiemos ir vasaros mokyklos. Suorganizuota žiemos mokykla “Edukologijos studijų modernizavimas. Didaktikos kaita”, dėst. K. Meredith, J. Steel (VPU dekanams ir dėstytojams), bei vasaros mokykla studentams ir dėstytojams “Kritinio mąstymo ugdymas rengiant mokytojus”.

Sėkmingas buvo ir naujo pobūdžio darbinis diskusijų seminaras aukštųjų mokyklų, apskričių, savivaldybių, mokyklų, studentų, ŠMM atstovams “Pedagogų rengimo politikos kaita”. Seminaro metu parengtos rekomendacijos pateiktos Švietimo ir mokslo ministerijai bei LR Seimui.

Buvo skatinamas tarptautinis edukologų bendradarbiavimas. Kartu su Švedijos institutu finansuotas projektas “Švietimas kaitos metu”, vykdomas kartu su Gioteborgo universitetu (Švedija), Vilniaus pedagoginiu universitetu (VPU), Vilniaus universitetu (VU). Įgyvendinant šį projektą, buvo organizuotos doktorantų stažuotės, sociologinis Lietuvos mokytojų požiūrio į švietimo permainas tyrimas ir konferencija “Partneriška doktorantūros studijų analizė: Švedija – Lietuva”.

Remti tyrimai, svarbūs švietimo politikai pagrįsti: “Lygių mokymosi galimybių tyrimas mokymosi rezultatų aspektu”, “Akademinio tarptautinio edukologų mobilumo efektyvumas” ir kt.

Dalis projektų buvo finansuojama kartu su kitais partneriais: Švedijos institutu, Šiaurės šalių akademiniu fondu (NorFa), APPLE, Nyderlandų fondu MATRA.

Švietimo studijų centro bibliotekoje komplektuojama ir išduodama skaitytojams šiuolaikinė edukologijos literatūra.

Programos tikslas – padėti Lietuvos švietimo sistemoje diegti naujas informacijos ir komunikacijos technologijas, skatinti pedagogus kūrybingai ir atsakingai jomis naudotis. Nuo 1999 m. vidurio Naujųjų technologijų programos veiklą tęsia LR Švietimo ir mokslo ministerijos Informacinių technologijų centras, kuriam suteikta ALF parama.

Naujųjų technologijų programos veikla	10908
LR Švietimo ir mokslo ministerija. Bendras Atviros Lietuvos fondo ir Informatikos ir prognozavimo centro naujųjų technologijų diegimo į švietimą projektas	50000
Kauno technologijos universiteto Vaizdų apdorojimo ir daugialypės aplinkos laboratorija. "Kompiuterizuotos Lietuvos viduramžių pamokos"	425
Kitos išlaidos	39 930

Pagrindinis programos tikslas - toliau tęsti mokymo priemonių rengimą bei leidybą perduodant iniciatyvą pačioms leidykloms. Ugdymo turinio programa buvo viena iš 1998 m. pabaigoje baigto projekto “Švietimas Lietuvos ateičiai” programų. Ši programa 1999 m. baigė vykdyti savo įsipareigojimus. 1999m. išleistos 32 knygos. Kaip ir kasmet, visas projekto “Švietimas Lietuvos ateičiai” išleistas knygas nemokamai gavo bendrojo lavinimo, profesinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo įstaigos, švietimo skyriai, vaikų globos namai, lietuviškos mokyklos užsienyje, rajonų viešosios bibliotekos, moksliniai institutai.

E.Meilus, A.Baliulis, Kasdieninis gyvenimas LDK , Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Dailės ir architektūros terminų žodynas, Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Literatūros enciklopedija mokyklai , Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla.

Knygos meno konkurso “Vilnius 99” specialioji premija už gražiausiai apipavidalintą mokyklinę knygą.

Programa tęsė 1998m.rudenį pradėtą darbą. Buvo organizuojami profesinio tobulinimosi kursai bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams projekto metodiniuose centruose, mokytojų švietimo centruose, pavienėse mokyklose. Kursų baigimo pažymėjimai buvo įteikti 600 mokytojų.

Programos metodiniai centrai – Vilniaus “Vyturio” pradinė mokykla, Vilniaus S.Daukanto vidurinė mokykla, Šilutės 1-oji gimnazija bei Vilniaus pedagoginis universitetas - ne tik rengė kursus ir seminarus, bet ir organizavo pedagogines praktikas studentams, “atvirų durų” dienas, kurių metu kitų mokyklų mokytojai galėjo stebėti pamokas, o po to – jas aptarti. Vilniaus pedagoginiame universitete buvo tęsiamas laisvai pasirenkamas kreditinis kursas studentams. Jį išklausė 90 studentų.

Kartu su Švietimo studijų centru buvo suorganizuota žiemos stovykla Vilniaus pedagoginio universiteto rektoratui , dekanams ir dėstytojams. Jai vadovavo projekto autoriai kartu su Lietuvos mokytojais.

Liepos mėnesį buvo organizuotos dvi vasaros stovyklos. Vilniaus “Vyturio” pradinė mokykla organizavo savaitės kursus Vilniaus aukštosios pedagoginės mokyklos studentėms. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų ir studentų komandos tris dienas dirbo Marcinkonyse.

Nuo 1999 m. pavasario programa papildyta nauja veikla. Iš kursų klausytojų buvo atrinkta 16 mokytojų, būsimų lektorių. Su jais buvo dirbama pagal naujai parengtą programą. Pirmųjų metų projekto dalyviams organizuoti papildomi profesinio tobulinimosi kursai. Pasitelkus pagalbon sociologus, atliktas projekto kokybinis ir kiekybinis vertinimas. Projekto dalyviai kartu su projekto autoriais ir amerikiečių lektoriais savanoriais parengė spaudai knygą Kritinio mąstymo ugdymas mokykloje. 1999m. rudenį programa laimėjo konkursą tarptautiniam žurnalui Thinking classroom leisti. Žurnalas bus leidžiamas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis

1999 m. pabaigoje Atviros Lietuvos fondas drauge su Vilniaus pedagoginiu universitetu įsteigė Šiuolaikinių didaktikų centrą. Tai tarpuniversitetinis centras, neformaliojo švietimo institucija. Pagrindiniai centro veiklos tikslai: inicijuoti strateginius švietimo kaitos projektus, padėsiančius paspartinti švietimo reformą bei integravimąsi į Europos Bendriją; nuolat stebėti, tirti ir analizuoti bendrą švietimo situaciją atsižvelgiant į Lietuvos mokyklų atnaujinimo poreikius, aukštųjų mokyklų galimybes; remti akademinės bendruomenės iniciatyvas, padedančias atsinaujinti ir demokratėti Lietuvos aukštojo mokslo bei pedagogų rengimo sistemai; skatinti aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų bendravimą ir bendradarbiavimą; plėsti tarpuniversitetinius ryšius, skatinti atvirumą, toleranciją bei kolegišką švietėjų bendravimą.

1999 m. - tretieji Vizualinio mąstymo strategijų programos vykdymo metai. Jos turinį sudaro pamokos, kurių metu mokiniai stebi meno kūrinius ir diskutuoja apie juos, lavindami savo estetinį suvokimą. Svarbiausi programos komponentai – tai moksleivių mokymasis ir paties mokytojo mokymasis. Viena ir kita yra į besimokantįjį orientuotos pedagogikos pavyzdžiai.

Vizualinio mąstymo strategijų programoje yra daug novatoriškų elementų. Jie vertingi ir taikytini kasdieninėje mokymosi praktikoje. Programą sudaro:

· esminių komunikacinių įgūdžių, būtinų prasmingam bendradarbiavimui, ugdymas;

· vaikų darbo stebėjimu bei mokytojo savistaba grindžiamas vertinimas ir ugdymas;

· papildyti trečiųjų mokymo metų skaidrių komplektus Lietuvos muziejuose saugomų meno kūrinių reprodukcijomis;

· pasirengti darbui su “Vizualinio mąstymo strategijų” programos trečiokais – vaikais ir mokytojais;

· skatinti mokytojus apmąstyti atskirų programos elementų taikymo galimybes per kitas, ne tik meno suvokimui skirtas pamokas.

Pagrindiniai renginiai ir atlikti darbai

· Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Visagino mokytojams, psichologams, švietimo skyrių atstovams surengtas seminaras, kurio metu pristatyta Vizualinio mąstymo strategijų programa. Pirmąjį pusmetį šiuose miestuose vyko pilotinis programos etapas, kurio metu buvo tiriama, kiek programa tinkama ir kokios galimybės ją įgyvendinti ir plėtoti.

· Pradėta bendradarbiauti su Kauno valstybiniu M.K.Čiurlionio muziejumi ir Klaipėdos paveikslų galerija, atrenkant paveikslus lietuviškoms skaidrėms gaminti, sudarant pamokų maršrutus muziejuje.

· Suorganizuota tarptautinė konferencija, kurios metu aptarti atskirų Vizualinio mąstymo strategijų programos elementų poveikio vaikų ugdymui bei mokytojų profesiniam tobulėjimui klausimai. Konferencijoje trumpus pranešimus skaitė 22 Lietuvos pedagogai tokiomis temomis:”VMS pritaikymas kalbos kultūros, etikos ir retorikos pamokose”, ”Apie dienoraščių rašymą”, „VMS ir ekologija”, „Vaikai ir emocijos”, „VMS programos įtaka mokinių kūrybiškumo lavinimui”, „Mokytojų bendravimo demokratizavimas taikant VMS metodiką” ir kt. Konferencijoje dalyvavo vienas programos autorių Philipas Yenawine, svečiai iš Rusijos, Kirgizijos ir Ukrainos.

· Sudarytas ir 2000 – 2001 metais Pedagogų profesinės raidos centre bus įgyvendinamas konsultantų rengimo projektas.

· Parengta laisvai pasirenkamo kurso “Vizualinio mąstymo strategijos” Vilniaus pedagoginiame universitete programa.

1999 m. į programą įsitraukė dar 37 mokyklos ir apie 200 mokytojų. Programa buvo diegiama ne tik miestuose, kuriuose vyko pilotinis etapas, bet ir Ukmergės rajone.

Tarptautinis vaikų ugdymo projektas “Gera pradžia” (Step by Step) Lietuvoje įgyvendinamas jau penkerius metus. Pagrindiniai projekto tikslai 1999 m. – propaguoti asmenybės sklaidą skatinančią metodiką Lietuvoje, laiduoti jos taikymo tęstinumą lopšelio, darželio grupėse ir pradinėse klasėse (nuo vienerių iki 10 metų); siekti, kad su šios metodikos teorija ir praktine patirtimi būtų supažindinti jau dirbantys pedagogai (per kvalifikacijos kėlimo institutucijas) ir besimokantys aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose.

· Daugiausia dėmesio 1999 m.buvo skiriama teoriniam ir praktiniam projekte dalyvaujančių pedagogų tobulėjimui. Įvyko 29 tęstiniai teoriniai-praktiniai seminarai. Juose mokėsi 900 pedagogų.

· 1999 m. į projektą įsitraukė dar 37 ikimokyklinio ugdymo grupės ir 57 pirmosios klasės. Nuo 1999 m. projekte jau dalyvauja 60 ikimokyklinio ugdymo įstaigų (220 grupių) ir 50 pradinių bei vidurinių mokyklų (120 pradinių klasių).

· Projekto mokymo centruose (jų devyni) buvo keliama dirbančių pedagogų – lektorių kvalifikacija ir tobulinami jų praktiniai įgūdžiai. Centrų pedagogams – lektoriams buvo organizuoti 3 seminarai. Mokymo centrų pedagogai (Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kėdainių raj. Akademijos gyvenvietėje) vedė praktinius – teorinius seminarus savo miesto, rajono pedagogams. Mokymo centrai su naujos metodikos ypatumais Lietuvoje supažindino 900 ikimokyklinių įstaigų ir pradinių klasių pedagogų.

· Balandžio mėn. Vilniuje įvyko tarptautinis seminaras aukštųjų mokyklų dėstytojams “Į vaiką orientuotos ugdymo metodikos diegimas nuo gimimo iki trejų metų”. Seminare dalyvavo aukštųjų mokyklų dėstytojai iš 14 šalių.

· Liepos mėn. įvyko pirmasis teorinis-praktinis seminaras ketvirtų klasių mokytojams . Nuo rugsėjo mėn. projekto metodika pradėta diegti ketvirtose (10) klasėse. 1999 m. į vaiką orientuoto ugdymo metodika pradėta diegti ankstyvojo amžiaus (lopšelio) vaikų grupėse.

· Projektas remia tautinių mažumų vaikų integravimąsi į projekto grupes ir klases: teikia metodinę ir materialinę paramą Jonavos raj. Ruklos pabėgėlių centrui, Ruklos vaikų lopšeliui-darželiui “Pušaitė” ir Ruklos vidurinei mokyklai bei visoms projekte dalyvaujančioms įstaigoms, kuriose ugdomi tautinių mažumų vaikai.

· Siekiant sisteminių pokyčių ikimokyklinio ir pradinio ugdymo srityje, buvo palaikomi glaudūs ryšiai su aukštosiomis mokyklomis, kvalifikacijos kėlimo institutais ir mokytojų švietimo centrais. Į universitetų mokymo planus įtraukti naujai parengti teoriniai ir praktiniai kursai, naudojami aktyvūs mokymo metodai. Projektas padarė įtaką studentų praktikos atlikimo sistemai, buvo inicijuotos magistrantų baigiamųjų darbų tyrimų temos. Klaipėdos ir Šiaulių universitetų Kvalifikacijos kėlimo institutai į pedagogų kvalifikacijos kėlimo planus įtraukė “Geros pradžios” seminarų ciklą. 1999 m. kvalifikacijos kėlimo kursuose su šia metodika susipažino 400 pedagogų. Pedagogų profesinės raidos centre įvyko 3 seminarai. Juose dalyvavo 150 pedagogų.

· 1999 m. buvo tęsiama leidybinė veikla. Išleista antros tarptautinės konferencijos “Tarptautinio vaikų ugdymo projekto “Step by Step” plėtra Rytų bei Vidurio Europos šalyse ir Lietuvoje” medžiaga. Išverstos ir paruoštos leidybai dvi metodinės knygos: Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų ir Į vaiką orientuotų klasių kūrimas (8-10 metų vaikų ugdymas) . 1999 m. iš projektui skirtų lėšų išleista N. Kepenienės knygelė vaikams Madingiausias krokodilas (dailininkė B. Zokaitytė) buvo pripažinta gražiausia metų knyga.

Projektas buvo įgyvendinamas aktyviai bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, miestų ir savivaldybių švietimo skyriais, miestų ir rajonų mokytojų švietimo centrais. Savivaldybių švietimo skyriai (Kauno, Alytaus, Klaipėdos, Rokiškio, Mažeikių, Utenos, Jonavos, Palangos, Trakų, Šalčininkų ) palankiai vertina švietimo naujoves diegiančias įstaigas ir ugdymo individualizavimui skiria papildomų auklėtojų ir mokytojų etatų.

Nuo 1999 m. pavasario projektas yra tarptautinės Step by step asociacijos (ISSA) narys. Ši organizacija įsteigta Olandijoje. Ji propaguoja į vaiką orientuoto ugdymo idėjas, koordinuoja projekto veiklą 26 pasaulio šalyse ir teikia metodinę paramą šalims narėms.

Egmonto projektas - bendra Atviros Lietuvos fondo ir Danijos Egmonto Peterseno fondo švietimo programa, veikianti nuo 1992 m.. Projekto veikloje dalyvauja 65 vaikų darželiai ir darželiai-mokyklos ( 1999 m. į projektą įsitraukė penki Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Baltarusijos darželiai, turintys lietuviškų grupių ), Vilniaus ir Marijampolės aukštesniosios pedagogikos mokyklos bei Vilniaus pedagoginio ir Klaipėdos universitetų dėstytojai ir studentai. Aktyviai bendradarbiaujama su Švietimo ir mokslo ministerija, miestų ir rajonų savivaldybių švietimo skyriais bei mokytojų švietimo centrais, ALF Šiuolaikinių didaktikų centru.

Siekiant sisteminių pokyčių ikimokyklinio ugdymo srityje, projektas padeda spartinti ikimokyklinio ugdymo reformą. Egmonto projektas siūlo diegti naujus veiklos modelius ir padeda juos įgyvendinti.

Pagrindinės projekto veiklos kryptys

1) Toliau buvo inicijuojami ikimokyklinio ugdymo specialistų rengimo pokyčiai aukštesniosiose pedagogikos mokyklose ir universitetuose - į studijų planus įtraukti nauji mokymo kursai; keičiama studentų atsiskaitymų forma; atliekami kokybiniai Egmonto projekto daromos įtakos ikimokyklinio ugdymo sistemai tyrimai (magistrantų darbai); pradėtas kurti ikimokyklinio ugdymo specialisto rengimo standartas. Tarptautinė ekspertų grupė parengė eksperimentinę studentų rengimo programą.

2) Buvo tęsiamas 1998 m. pradėtas darbas keičiant kvalifikacijos kėlimo sistemą – trečius veiklos metus pradėjo 9 Egmonto projekto Vaikystės pedagogikos centrai 5 Lietuvos regionuose. Jie veikia kaip vaikų darželių ir darželių - mokyklų padaliniai. 1999 m. seminarų ciklus išklausė ir kvalifikacinius diplomus gavo daugiau negu 200 pedagogų. Pagal tarptautinės ekspertų grupės parengtą projektą pradėta dvejų metų suaugusiųjų švietimo konsultantų rengimo programa.

3) Stengtasi keisti ikimokyklinio ugdymo praktiką. Toliau diegta humanistinio, demokratinio vaikų ugdymo nuostata. Skatintas atviros švietimo institucijos- vaikų darželio - kūrimas, darželio bendruomenės būrimas, pedagogų kultūrinis tapatumas, savarankiškumas, pilietiškumas, aktyvumas. (Skelbti konkursai “Originali darželio grupė”, “Kompiuterinių ugdymo programų kūrimas”, “Originali žaidimų aikštelė”; organizuotos vasaros stovyklos vaikams; padėta įstaigoms įkurti tėvų kambarius ir kt.). Darželių ir darželių-mokyklų pedagogės per 1999 m. sukūrė ir įgyvendino 60 projektų, kurie buvo pristatyti penkiuose regioniniuose seminaruose. Visų įstaigų pedagogės ir tėvai dalyvavo antrajame longitudinio kokybės tyrimo etape (pirmasis vyko 1996 m.).

4) Šias veiklos kryptis vienija leidybinė Egmonto projekto programa. Periodiškai spausdinamas Egmontukas - Dialogo priedas, išleista Danijos Jutlando koledžo dėstytojų knyga Pedagogika ir demokratija: ugdomojo darbo eksperimentai Lietuvos vaikų darželiuose, spaudai rengiamos dar 2 teorijos ir metodikos knygos.

Kiekvienais metais vienuoliktųjų klasių moksleiviams rengiamas konkursas dėl teisės studijuoti “Jungtiniuose pasaulio koledžuose” (United World Colleges). Juose moksleiviai auklėjami pagarbos kitos rasės, religijos, tautybės, kitokių įsitikinimų žmonėms dvasia. Baigę koledžus moksleiviai gauna tarptautinio bakalauriato (IB) diplomą. 1999 m. po vieną moksleivį išvažiavo mokytis į JAV, Hong-Kongo, Anglijos, Italijos ir Norvegijos koledžus. Buvo surengta VII tarptautinė Jungtinių pasaulio koledžų vasaros stovykla Troškūnuose. Čia dalyvavo konkurso finalininkai, moksleiviai iš Rytų ir Vakarų Europos. Šią stovyklą parėmė ir tarptautinis JPK biuras Londone.

Kiekvienais metais būdavo rengiami konkursai dešimtųjų klasių moksleiviams dėl teisės mokytis Didžiosios Britanijos, JAV mokyklose ar edukacinėse vasaros stovyklose JAV ir Čekijoje. Mokydamiesi kitose šalyse, bendraudami su kitų kultūrų atstovais, moksleiviai įgyja naujos patirties, tampa savarankiškesni, geriau išmoksta anglų kalbą.

1999 m. toks konkursas buvo surengtas paskutinį kartą. Jį laimėjo ir į užsienį mokytis išvyko 30 moksleivių.

Tėvų kambarių įrengimui:
Klaipėdos d/m “Inkarėlis”		375
Klaipėdos privati pradinė m-kla “Kodėlčius”		375
Radviliškio l/d “Kregždutė”		375
Kauno l/d “Pagrandukas”		375
Varėnos l/d “Pasaka”		375
Grigiškių d/m “Pelėdžiukas” - Vaikystės pedagogikos centras (VPC)		375
Jonavos Vaikų reabilitacijos centras (VRC)– mokykla “Bitutė”		375
Ukmergės l/d “Šilelis”		375
Originalių žaidimų aikštelių įrengimui:
Radviliškio l/d “Kregždutė”		166
Vilniaus l/d “Lazdynėlis” – VPC		500
Klaipėdos Vaikystės pedagogikos ir vaikų reabilitacijos centras – darželis “Gintarėlis”		500
Aukštadvario d/m “Gandriukas”		334
Vasaros stovykloms organizuoti:
Klaipėdos privati pradinė m-kla “Kodėlčius”		346
Širvintų raj. Gelvonų vid. m-kla		488
Kauno v/d “Rokutis”		250
Kauno v/d “Pagrandukas”		250
Grigiškių d/m “Pelėdžiukas” – VPC Vaikystės pedagogikos centrų veiklos plėtrai:		250

Panevėžio v/d “Nykštukas” – VPC		3 000
Panevėžio l/d “Pasaka” – VPC		3 000
Klaipėdos Vaikystės pedagogikos ir vaikų reabilitacijos centras – darželis “Gintarėlis”		3 000
Kėdainių raj. Vilainių d/m “Obelėlė” – VPC		3 000
Kauno 4-asis v/d – VPC		3 000
Grigiškių d/m “Pelėdžiukas” – VPC		4 000
Vilniaus l/d “Lazdynėlis” – VPC		3 000
Utenos d/m “Gandrelis” – VPC Inicijuotiems projektams Kitos išlaidos Projekto išlaidos 107 470 JAV dol.		3 000 38921 37 465

Pagrindiniai renginiai ir atlikti darbai

Pagrindinės projekto veiklos kryptys

Tėvų kambarių įrengimui:

Projekto išlaidos 107 470 JAV dol.