pranešimai

presented papers

’Realiai egzistuojančios globalizacijos’ paradoksai: elito diskursai, dviguba poliarizacija ir paprasta liaudis

_{visas tekstas (angliškai)>>}

Globalizacija neretai pristatoma kaip gerovės ir kultūrinio kūrybingumo sutvertas Naujasis Pasaulis, įvairių kultūrų prisodrintas jaudinantis kompiuterinių komandų pasaulis. Šį įvaizdį vis dažniau kritikuoja tiek ankstesni garbintojai, tiek naujesnių tarpnacionalinių debatų dalyviai, tačiau iki šiol beveik nemėginta sistemingiau patyrinėti šiuolaikinės socialinių ir kultūrinių reiškinių dinamikos. Žvelgdamas į dabartį iš istorinės antropologinės perspektyvos, aš bandysiu parodyti, kad diskursas yra socialiai determinuota saviidentifikavimo forma, kurią renkasi globalizacijoje dalyvaujantis elitas, ir kad diskursas yra įdomus, tačiau pavojingas ir klaidingas realių pasaulio arenoje vykstančių transformacijų pateikimas. Tautinių valstybių skilimas, dviguba poliarizacija, tiek vertikaliai pagal klases, tiek horizontaliai pagal etninę sudėtį (ir bendrą kultūrą, įskaitant regioną, lytį ir pan.), įeina į tą patį procesą, kuris pateikiamas kaip nuolatinė globalizacija, suartinanti pasaulio ekonomiką arba, dar tiksliau, globalumo ideologijas, nepriklausomai nuo jų pozicijos pačios globalizacijos klausimu: už ar prieš. Šie reiškiniai vyksta ir Rytų, ir Vakarų Europoje, tačiau dėl nevienodų išeities pozicijų jie įgyja labai skirtingas formas. Mano darbo tikslas – patyrinėti ir įrodyti, kad šie dabarties procesai, susiję su visų mūsų gyvenimais ir kartu skatinantys kritiškai vertinti vis plačiau politiškai teisingu laikomą globalizacijos diskursą, gali būti susisteminti.

The Paradoxes of ‘Real Existing Globalisation’: Elite discourses, double-polarization and the grass roots

_{full text (in English)>>}

Globalisation is often represented as a New World of wealth and cultural creativity, a multicultural bazaar of exhilarating cut-‘n-paste. While this image has come under increasing attack from both former believers and newer transnational discourses, there have been few attempts to systematically investigate the actual social and cultural dynamics involved. Adopting a historical anthropological perspective on the current period I shall suggest that the discourses are socially positioned forms of self-identification by new globalising elites and that the discourses are interesting but dangerous misrepresentations of the real transformations taking place in the global arena. The fracturing of nation states, the double polarization, both vertical-class and horizontal-ethnic (and cultural in general, including region, gender etc.) is part of the same process as what appears to be the continuous globalisation of the world economy and more precisely of the ideologies of globality whether pro or anti globalisation. These processes are occurring in both Eastern and Western Europe but taking very different forms due to very different points of departure. The aim of this paper is to explore as well as to argue for the systematicity of these contemporary processes that are affecting all of our lives at the same time as it offers a critique of what is becoming the politically correct discourse of globalisation.