pranešimai

presented papers

Pasąmonės turinys yra tarsi aborigenų gentis žmogaus viduje. Sigmund Freud: "Pasąmonė", 1915

_{visas A.Kreugerio pranešimo tekstas (angliškai)>>}

Šis projektas yra dviejų dalių: Kažko vis trūksta, kažko vis negana — menininko Artūro Railos sukurtas filmas, naudojantis medžiaga iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo, ir meno kritiko/parodų kuratoriaus Anders Kreuger skaitomas filmą komentuojantis tekstas. Projekto autoriai bando apibrėžti “slidžią” kolektyvinės pasąmonės sąvoką.

Filmas yra apgaulingai naivi pasaka apie ramią kaimišką idilę, kurioje staiga įsiviešpatauja nauja ”iš tikrųjų laisva, iš tikrųjų nepriklausoma” santvarka (pirmoji tarybinė aneksacija 1940 m.). Po metų šis kraštas išlaisvinamas. Atsikratoma bolševikų jungo. Atstatoma tvarka. Ūkiai re-privatizuojami. Dėkinga tauta šoka ratu, griežtai prižiūrima naujų ponų. Po trejų metų kraštas išlaisvinamas dar kartą. Atsikratoma vokiečių jungo. Atstatoma tvarka. Ūkiai re-kolektyvizuojami. Dėkinga tauta šoka ratu, griežtai prižiūrima naujų ponų. Išorinis pasaulis teateina ir teišeina – mūsų mažas pasaulėlis vis tiek liks tas pats.

Tekstu bandoma apžvelgti Lietuvos nacionalinę savimonę pagal schemą, kurią 1915 m. sukonstravo Sigmund Freud straipsnyje Pasąmonė (”Das Unbewusste”). Tai — dinamiškas, topografinis ir ekonominis požiūris į mentalinius fenomenus. Pranešime nagrinėjama savigyros ir savisaugos dinamika. (Pvz., kokios “rezistencijos” ir “kolaboravimo” proporcijos Lietuvos istorijoje?). Apibrėžiamos kelios kaitos, ženklinančios įvairias savimonės topografijas (šiuo atveju tai šalies geografinių ir etninių identitetų įvairovė per paskutinuosius 800 šimtus metų). Taip pat analizuojamos šiuolaikinės pastangos vykdyti ekonominį savigarbos reguliavimą. (Pvz., Valstybinės kalbos įstatymas ir Lietuvių kalbos komisijos veikla.)

Nepaisant viso aukščiau pasakyto, abiems autoriams Lietuva iš esmės yra pakeičiamas dėmuo. Archyvinės Antrojo pasaulinio karo filmų nuotrupos atrodo vienodai visoje Europoje, ir tie mentaliniai procesai, kuriuos tautinės bend–ruomenės projektuoja į savo socialinį kūną, mažai tesiskiria įvairiose šalyse.

The Content of Unconscious May be compared with an aboriginal Population in the Mind.

Sigmund Freud: 'The Unconscious', 1915

_{full text of A.Kreuger's paper (in English)>>}

The presentation consists of two parts: Forever Lacking and never Quite Enough, a film created from material in the Lithuanian Image and Sound Archive by Lithuanian artist Arturas Raila, and a paper by Swedish art critic and exhibition curator Anders Kreuger that provides background information and a commentary to the film. Both authors try to pinpoint the risky notion of a collective unconscious.

The film is a deceptively naive fairy tale of a carefree rural utopia, overtaken by the introduction of a new and ”truly free, truly independent” order (the Soviet annexation in 1940). One year later this land is liberated for the first time. The Bolshevik yoke is thrown off. Order is restored. Farms are re-privatised. The grateful people dances around in circles, under strict supervision. The second liberation comes after another three years. The German yoke is thrown off. Order is restored. Farms are re-collectivised. The grateful people dances around in circles, under strict supervision. The outside world may come and go, but our small world will always be the same.

The text is an attempt at reviewing some aspects of Lithuanian national self-understanding according to a scheme set up by Sigmund Freud in his paper The Unconscious (”Das Unbewusste”) in 1915: the dynamic, topical and economic points of view for describing mental phenomena. The paper discusses the dynamism of self-assertion and self-protection (such as the distribution of revolt and collaboration throughout Lithuanian history). It will map some of the displacements that mark any topography of self-identification (such as the variable geography and ethnicity of the country during the past 800 years). Mention will also be made of contemporary efforts to apply economic regulations of self-esteem (such as the legal framework for purifying the Lithuanian language).

Despite all these particular facts, however, Lithuania is strictly speaking a replaceable entity for both authors: archival film scraps from the Second World War look roughly the same all over Europe, and the mental processes that nations project onto their social bodies do not differ all that much from country to country.