lektoriai

lecturers

Slavoj Žižek

Slovėnija/Slovenia

 

Inherent Transgression: Ideology in Cinema from Casablanca to Fight Club

Ideology is not inscribed into the cinematic texture in its direct “ideological” references, but, predominantly, in the guise of “inherent transgressions” of the explicit ideological normative system: in order to effectively function, an ideology always also tells us how to violate its explicit norms. This thesis will be deployed through the analysis of two main examples: Michael Curtiz’ Casablanca and David Fincher’s Fight Club, and with a series of other passing references, from Eisenstein’s Ivan the Terrible and Hitchcock’s Shadow of a Doubt to Coppola’s Apocalypse Now.

Vidinė transgresija: ideologija kine nuo Kasablankos iki Kovos klubo

S. Žižeko paskaita „Vidinė transgresija: ideologija kine nuo Kasablankos iki Kovos klubo“ analizuoja ideologijos veikimo mechanizmus, pasiremdama šiuolaikinių filmų pavyzdžiais.

Slavoj Žižek (g. 1949) yra vienas žymiausių Rytų Europos intelektualų, kurio darbų populiarumas peržengė akademinių diskusijų rėmus.  Stulbinančiai produktyvus ir teatrališkai provokatyvus slovėnų filosofas kartais vadinamas akademinės filosofijos “enfant terrible”. Slavojaus Žižeko idėjos ir interpretacijos turi didžiulę įtaką naujausioms filosofijos, politikos ir kultūros studijoms. Tuo pat metu jis yra nuolatinis meno renginių ir žiniasklaidos diskusijų dalyvis, aktyvus politinių ir kultūrinių aktualijų komentatorius. 

S.Žižekas atstovauja vadinamajai Slovėnų mokyklai, kuriai priklauso ir M.Dolaras, A.Zupančič, R.Salecl. Ši mokykla remiasi teoriniais J. Lacano psichoanalizės postulatais, kurie interpretuojami veikiau filosofine ir politine, o ne praktine ar klinikine linkme.

Šios mokyklos unikalumą sukuria tai, jog jų tyrimai peržengia vienos kurios nors ‚disciplinos‘ ribas: politiniai, feministiniai, psichoanalitiniai argumentai keičia vienas kitą, jie pakaitomis iliustruojami literatūros, filmų, kasdienio gyvenimo pavyzdžiais.

S.Žižeko interpretacijoje literatūra žaismingai persipina su filosofija, filmų interpretacijos – su politika. Toks mąstymo stilius savo ruožtu produkuoja paradoksalias išvadas: pavyzdžiui, meilė savo artimui laikoma neatsiejama nuo prievartos, o multikultūrizmo ideologija pasirodo kaip išvirkščia fundamentalizmo pusė.