|
Slavoj Žižek Slovėnija/Slovenia |
|
Inherent Transgression: Ideology in Cinema from Casablanca to Fight Club Ideology is not inscribed into the cinematic texture in its direct ideological references, but, predominantly, in the guise of inherent transgressions of the explicit ideological normative system: in order to effectively function, an ideology always also tells us how to violate its explicit norms. This thesis will be deployed through the analysis of two main examples: Michael Curtiz Casablanca and David Finchers Fight Club, and with a series of other passing references, from Eisensteins Ivan the Terrible and Hitchcocks Shadow of a Doubt to Coppolas Apocalypse Now. Vidinė transgresija: ideologija kine nuo Kasablankos iki Kovos klubo S. Žižeko paskaita Vidinė transgresija: ideologija kine nuo Kasablankos iki Kovos klubo analizuoja ideologijos veikimo mechanizmus, pasiremdama šiuolaikinių filmų pavyzdžiais. Slavoj Žižek (g. 1949) yra vienas žymiausių Rytų Europos intelektualų, kurio darbų populiarumas peržengė akademinių diskusijų rėmus. Stulbinančiai produktyvus ir teatrališkai provokatyvus slovėnų filosofas kartais vadinamas akademinės filosofijos enfant terrible. Slavojaus Žižeko idėjos ir interpretacijos turi didžiulę įtaką naujausioms filosofijos, politikos ir kultūros studijoms. Tuo pat metu jis yra nuolatinis meno renginių ir žiniasklaidos diskusijų dalyvis, aktyvus politinių ir kultūrinių aktualijų komentatorius. S.Žižekas atstovauja vadinamajai Slovėnų mokyklai, kuriai priklauso ir M.Dolaras, A.Zupančič, R.Salecl. Ši mokykla remiasi teoriniais J. Lacano psichoanalizės postulatais, kurie interpretuojami veikiau filosofine ir politine, o ne praktine ar klinikine linkme. Šios mokyklos unikalumą sukuria tai, jog jų tyrimai peržengia vienos kurios nors disciplinos ribas: politiniai, feministiniai, psichoanalitiniai argumentai keičia vienas kitą, jie pakaitomis iliustruojami literatūros, filmų, kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. S.Žižeko interpretacijoje literatūra žaismingai persipina su filosofija, filmų interpretacijos su politika. Toks mąstymo stilius savo ruožtu produkuoja paradoksalias išvadas: pavyzdžiui, meilė savo artimui laikoma neatsiejama nuo prievartos, o multikultūrizmo ideologija pasirodo kaip išvirkščia fundamentalizmo pusė.
|
||