MOKYKLOMS SIŪLOMI DVIEJŲ DIENŲ                                                                         SEMINARAI

1. Aktyvaus mokymosi metodai
Programos uždavinys  - supažindinti mokytojus su pagrindinėmis  aktyvaus mokymosi metodų taikymo principais bei kritinio mąstymo ugdymo teoriniais pagrindais . Programa yra atnaujinta ir papildyta tema “Ugdymo turinio individualizavimas mokykloje” atsižvelgiant į profiliuotos vidurinės bei reformuojamos dešimtmetės mokyklos poreikius.
 Išklausę šį kursą, dalyviai :
- išmoks naujų aktyvaus mokymosi metodų, skatinančių kritinį mąstymą, ir įgis įgūdžių, kurių reikia taikant šiuos metodus;
- susipažins su ugdymo turinio individualizavimo mokyklos lygmenyje galimybėmis;
- gebės derinti mokymosi metodus prie mokinių ir  mokytojų pasirengimo lygio;
- susipažins su įvairiais pamokos planavimo ir vertinimo būdais;
- susipažins su Bloom’o ir kitomis taksonomijomis bei gebės tai praktiškai pritaikyti;
- gebės naudotis knyga “Aktyvaus mokymosi metodai”, rengdamiesi savo pamokoms.

Kiekvienas programos dalyvis galės įsigyti knygą “Aktyvaus mokymosi metodai”.

2. Mokymasis bendradarbiaujant
Mokymasis bendradarbiaujant – tai pedagoginė kryptis, iš esmės pakeitusi mokyklų kultūrą daugybėje pasaulio šalių. Ji itin tinka šiam sparčiai besikeičiančiam laikmečiui, nes ne tik padeda moksleiviams įgyti daugiau ir gilesnių akademinių žinių,  bet ir ugdo taip svarbius socialinius įgūdžius.
Programos tikslas:  Supažindinti mokytojus su pagrindinėmis mokymosi bendradarbiaujant sąvokomis bei strategijomis, atskleisti tyrimais pagrįstus šio metodo privalumus; padėti mokytojams  veiksmingai ir kūrybiškai taikyti įvairias mokymosi bendradarbiaujant struktūras klasėse;

Seminaro pagrindinės temos :

§         Švietimo kaita ir naujos mokymosi strategijos;

§         Mokymosi bendradarbiaujant teoriniai pagrindai;

§         Veiksniai, įtakojantys mokymosi sėkmę;

§         Mokinių sąveikos modeliai: rungtyniavimas, individuali veikla, bendradarbiavimas, jų derinimas pamokoje;

§         Kuo skiriasi įprastinės grupės nuo bendradarbiaujančių grupių;

§         Svarbiausi mokymosi bendradarbiaujant elementai;

§         Mokytojo vaidmuo bendradarbiaujančioje klasėje;

§         Moksleivių teigiamos tarpusavio priklausomybės bendradarbiaujančiose grupėse formavimo būdai;

§         Mokymosi bendradarbiaujant kliūtys ir problemos – pasidalijimas praktine patirtimi.

Seminaro metu platinama Mokyklų tobulinimo centro iniciatyva išleista B.Bennet ir aut.k. knyga “Mokymasis bendradarbiaujant- kur jausmai ir protas susitinka”, kuri gali būti kiekvieno mokytojo, susidomėjusio mokymusi bendradarbiaujant, praktiniu  vadovu. Knygos platinamos už savikainą – 22 Lt.

3.  Programa “Klasės auklėtojo veikla”

Programos paskirtis – padėti klasių vadovams permąstyti ir patobulinti savo veiklą atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią švietimo ir visuomenės situaciją taip, kad jų auklėtiniai geriau adaptuotųsi visuomenėje, būtų pasirengę tolesniam mokymuisi bei profesinei veiklai. Ši programa padės klasių auklėtojams geriau pažinti save bei savo auklėtinius, pateiks įvairių praktinių strategijų , kurios palengvins ir paįvairins kasdienį klasės auklėtojo darbą.

Pagrindiniai komponentai:

§         Atviras ir kintantis pasaulis . Lietuvos švietimo kaita per klasės auklėtojo veiklos prizmę;

§         Integralios asmenybės ugdymas;

§         Auklėtojo veikla kintančioje visuomenėje: auklėjimo tikslai, principai bei metodai, auklėtojo veiklos sritys; buvimo auklėtoju egzistenciniai uždaviniai;

§         Tyrimai klasės auklėtojo veikloje: metodai, jų atlikimo etika, praktiniai tyrimai;

§         Vaikų krizės ir jų prevencija. Vaikų su spec.poreikiais integracija;

§         Klasės komandos formavimas: efektyvios  klasės savivaldos kūrimas;  Auklėtojo veikla kuriant klasės komandą;

§         Konfliktų sprendimas klasėje;

§         Moksleivių ugdymas karjerai: moksleivių kompetencijos bei pasirengimo lygmenys, pagalba renkantis profesiją;

§         Klasės auklėtojo veiklos planavimas: planavimo procesas, veiklos plano struktūra.
Klasės auklėtojo veikla – vidinio audito sritis.

§         Vaiko teisės ir jas ginantys dokumentai. 


4. Vidinis auditas ir mokyklos plėtros planavimas

Pagrindinis šios programos uždavinys - dirbant su visais ar dauguma vienos mokyklos mokytojais, suteikti žinių ir įgūdžių, kurių reikia mokylos vidiniam auditui atlikti bei kolegialiai rengiant mokyklos tobulėjimo planą. Programa suteiks galimybę patirti bendro darbo ir mokymosi džiaugsmą, o šį darbą apvainikuos visų drauge parengtas mokyklos tobulėjimo planas.  Kiekvienas programos dalyvis gaus specialiai parengtą išsamų medžiagos paketą, kurį galės pritaikyti dirbdamas su kolegomis ir su mokiniais.

Pagrindinės temos

  • Švietimo kaitos samprata. Visuomenės raida ir mokyklos kaita. Lietuvos švietimo kontekstas.

  • Kas yra vertinimas švietime? Kitų šalių  patirtis vertinant mokyklas;Lietuvos švietimo kontekstas, skatinantis vidinį mokyklos auditą; Kokybės samprata švietime;

  • Mokyklos vertinimo sritys, kokybės rodikliai bei kriterijai;

  • Mokyklos vidaus augito organizavimo etapai, vertinimo metodai, duomenų analizė, interpretavimas bei pristaymas;

  • Lietuvos mokyklų patirtis atliekant vidinį auditą;

  • Mokyklos plėtros plano rengimo metodika bei vertinimas;

  • Švietimo projektų rengimas.


5. “Informacija   ® mokykla  ¬ ugdymas”
Programa siekiama padėti mokykloms susiorientuoti informacinės visuomenės raidoje, pademonstruoti modifikuoto informacinių gebėjimų ugdymo modelio “Big6” taikymo patirtį Lietuvoje, atskleisti mokyklos bibliotekos ir bibliotekininko ir mokytojo naują vaidmenį, naujų informacinių technologijų galimybes ugdant informacinius gebėjimus, padėti mokykloms kuriant mokyklos informacinių gebėjimų ugdymo politiką.

Programą sudaro seminarų ciklas, kuriuos mokykla gali rinktis pagal savo pageidavimą. Pirmojo seminaro “Informacija   ® mokykla  ¬ ugdymas” trukmė 2 dienos (14 akademinių valandų). Toliau mokykla pati gali rinktis šiuos vienos dienos modulius:

  • Biblioteka - mokyklos informacijos centras

  • Intranetas ir Internetas mokykloje

  •  Informacinių technologijų naudojimas ugdant informacinius gebėjimus.


6. Kaita pradinėje mokykloje:  ugdymo(-si) proceso optimizavimas, ugdymo turinio integracija, ideografinio vertinimo sistema
Programos autorės : 1999 m. Metų mokytojos , naujo dienyno bei pasiekimų knygelių autorės, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojos – ekspertės J.Bikauskienė, Z.Bilevičienė bei A.Sajienė .

Numatomas programos rezultatas
Seminaro dalyviai :

§         efektyviau naudos aktyviuosius mokymo metodus bei naujas technologijas per pamokas;

§         įgis individualiųjų programų sudarymo įgūdžių; susipažins su ugdymo turinio integravimo įvairove bei  individualiąja programa “Visuminė integracija I – II klasėje”;

§         racionaliau ir kokybiškiau taikys ideografinį vertinimą;

§         įgis konkrečių žinių ir įgūdžių, kaip dirbti su mokinių pasiekimų knygelėmis bei naujuoju dienynu.

Programos turinys

§         Tradicinių ir netradicinių aktyviųjų mokymo metodų panaudojimas pradinėse klasėse. Projektų sudarymo metodika ir vykdymas. Mokinių kritinio mąstymo ugdymas, atsižvelgiant į jų vidines galias;

§         Integracijos samprata ir jos tikslai. Knygos “Pirmos klasės mokinių integruotas ugdymas ir ugdymasis” pristatymas bei analizė;

§         Praktinis darbas pagal integruoto ugdymo planą;

§         Ideografinis pradinių klasių mokinių žinių, mokėjimų, pastangų, gebėjimų bei įgūdžių vertinimas. “ I – II klasės mokinio pasiekimų knygelės”, “III-IV klasės mokinių pasiekimų knygelės” bei naujojo dienyno struktūros analizė.