|
PRANEŠIMAS SPAUDAI 2003 m. spalio 13 d. ATVIROS LIETUVOS FONDAS PATEIKIA VISUOMENEI 2002 M. VEIKLOS ATASKAITĄ Atviros Lietuvos fondas (ALF) kviečia susipažinti su 2002 m. veiklos ataskaita. Ji parengta lietuvių ir anglų kalbomis ir pateikta ALF interneto svetainėje www.osf.lt. Ataskaitoje apibūdinami pagrindiniai fondo prioritetai ir tikslai, aptariami didžiausią atgarsį visuomenėje turėję įgyvendinti projektai. 2002 m. ALF vykdė 11 stambių programų, kurių apibūdinimai ir veiklos rezultatai, biudžetai, finansuotų projektų sąrašai ir skirtos paramos dydis pateikiami atskirai prie kiekvienos programos. ALF 2002 m. biudžetas 4 273 077 JAV dol. Nuo fondo įkūrimo 1990 m. spalio 5 d. įvairiems švietimo, mokslo, leidybos, visuomenės sveikatos, informacijos ir kitiems projektams įgyvendinti išleista per 50 milijonų JAV dol. Atviros Lietuvos fondas nuoširdžiai dėkoja visiems bendraminčiams, partneriams ir rėmėjams Lietuvoje ir užsienyje, padėjusiems mums siekti užsibrėžtų tikslų. ...Visada lengviau visuomenę sutelkti prieš ką nors negu už ką nors.... Ši ALF įkūrėjo ir pagrindinio rėmėjo G. Soros mintis, pasirinkta kaip ataskaitos moto, labai tiksliai atspindi atviros visuomenės kūrimosi ir jos idealų įtvirtinimo problemas. 2002 m. fondas tęsė savo veiklą trimis pagrindinėmis kryptimis: pilietinės visuomenės stiprinimas, viešosios politikos formavimas ir informacinės visuomenės plėtra. Fondas pats inicijavo ar rėmė kitų organizacijų tyrimus ir studijas, visuomeninę veiklą, piliečių informavimą ir kitus projektus, kuriais siekiama sukurti galimybes visuomenei daryti įtaką priimant sprendimus svarbiausiais šalies, miesto, rajono ar kaimo bendruomenės plėtros klausimais, neleidžiama įsigalėti valdžios ar vienintelės nuomonės monopoliui, stiprinamas piliečių telkimasis į organizacijas, ginamos žmogaus teisės, sudaromos sąlygos gauti teisinę pagalbą, skatinama pilietinė iniciatyva ir atvirumas. Su viešosios politikos tyrimų medžiaga galima susipažinti interneto svetainėje http://politika.osf.lt. ALF vykdė šias programas: Pilietinių iniciatyvų ir viešojo administravimo, Teisės, Visuomenės sveikatos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Informacijos, Leidybos, Moterų ir Stipendijų studijoms užsienyje bei tarptautinio bendradarbiavimo programą Rytai-Rytai. Fondas taip pat administravo Atviros visuomenės instituto ir JAV vyriausybės įkurto Amerikos Baltijos-Amerikos partnerystės fondo programą Lietuvoje. ALF ir toliau tęsė disputų, filmų peržiūrų, naujų knygų pristatymo tradicijas, kaupė bibliotekos knygų fondą, muzikos, spektaklių, filmų įrašus. 1999-2002 m. ALF įkūrė (vienas ar su partneriais) 22 savarankiškas institucijas ar padalinius, įsitraukusius į kitų organizacijų struktūrą. Didžioji jų dalis savo veiklą grindžia ankstesniais metais fonde vykdytų programų patirtimi ir rezultatais. Kontaktinis asmuo:
Iš Atviros visuomenės instituto (Open Society Institute) 2002 m. veiklos ataskaitos:
Atviros Lietuvos fondas (ALF), 2002 2002 m. ALF kartu su partneriais siekė didinti supratimą apie reformų ir narystės ES įtaką pilietinės visuomenės formavimuisi, viešajai politikai, švietimo ir teisės sistemų stiprinimui, dėl politinių ir ekonominių reformų kylančius naujus iššūkius ir piliečių atsakomybę. Siekdamas skatinti pilietinę diskusiją apie Lietuvos ateities alternatyvas, ALF skelbė konkursą Lietuvos ateities scenarijai. 2010-2020 metai, kviesdamas piliečius projektuoti savo krašto politinę, ekonominę ir socialinę raidą, strategiškai mąstyti apie šalies dabartį ir ateitį, siūlyti efektyvius valdymo metodus. Konkursą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Penki geriausi scenarijai buvo pristatyti ir apdovanoti Prezidentūroje įvykusioje specialioje ceremonijoje, dalyvaujant akademinės visuomenės, užsienio ambasadų atstovams, politikams, verslininkams, žurnalistams. ALF administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP) tęsė savo veiklą, siekdama padėti susikurti gyvybingam ir skaidriam nevyriausybiniam sektoriui, stiprinti NVO organizacinius gebėjimus, filantropinę veiklą, gerinti teisinę ir politinę NVO aplinką, skatindama aktyvesnį bendruomenės dalyvavimą priimant sprendimus. BAPP rėmė Lietuvos NVO koalicijos už filantropiją pastangas siekiant, kad LR Gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaravimo įstatymo projekte būtų įtvirtinta formuluotė dėl galimybės dedikuoti iki 2% pajamų mokesčio ne pelno organizacijoms. Programa padėjo atidaryti ir virtualius filantropijos vartus portalą internete, kuriame ieškantys paramos ir norintys ją suteikti gali rasti daug naudingos informacijos. ALF inicijavo ir rėmė tyrimus ir veiklą šalies ekonomikos, viešojo administravimo, švietimo, teisės ir socialinės politikos pokyčiams įvertinti, analizuoti procesus, susijusius su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje. Vienas iš tokių projektų - studija ES regioninės politikos pasekmių įvertinimas Lietuvos viešajai politikai, kurios autoriai įvertino ES regioninės politikos pasekmes Lietuvai stojant ir įstojus į ES bei pateikė rekomendacijas, kaip įdiegti efektyviausią struktūrinių fondų valdymo sistemą. Kitoje ALF finansuotoje studijoje Viešosios politikos įgyvendinimas Lietuvoje: trūkstamos grandies analizė ieškota atsakymo, kodėl politikos įgyvendinimas Lietuvoje tampa problemiškiausia politikos proceso dalimi? Analizuojant keturis svarbius visuomenei politinius sprendimus Lietuvos telekomo reguliavimo aspektus, žemės ūkio reformą, Saulėtekio iniciatyvą ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymą - atskleistos politikos įgyvendinimo problemos ir jų priežastys, institucijų struktūros, politinio sutarimo, suinteresuotų grupių poveikis ir kiti veiksniai. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto prašymu ALF subūrė nepriklausomų ekspertų grupę, kuri įvertino naujo Švietimo įstatymo projektą ir pateikė savo išvadas bei pasiūlymus. Kartu su Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP) ALF finansavo tyrimą Socialinė atskirtis ir skurdas permainų laikotarpiu. Tikslinėmis grupėmis sociologiniams tyrimams Gyvenimo sąlygos ir socialinė atskirtis bei Nevilties lygio įvertinimas buvo pasirinkta pažeidžiamiausia visuomenės dalis socialinės pašalpos gavėjai ir probleminio reginio (Didžiasalio) gyventojai. Tyrimai parodė, kad didžiausias nevilties lygis būdingas vyresniems nei 50 metų amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, gyvenantiems kaime ir turintiems mažiausias pajamas gyventojams. Jie nėra pasirengę konkuruoti darbo rinkoje, stokoja motyvacijos mokytis, nepasitiki savo jėgomis ir pesimistiškai žvelgia į ateitį.
Atviros Lietuvos fondo biudžetas 2002 m. 4 273 077 JAV dol.
|