2003 m. balandžio 25 d.Pranešimas žiniasklaidai MOKYKLŲ KOMPIUTERIZAVIMO POLITIKA: AR VISKAS GERAI? Balandžio 24 d. buvo pristatyta Demokratinės politikos instituto atlikto tyrimo Informacinių technologijų diegimo Lietuvos švietime politikos analizė ataskaita. Tyrimą finansavo Atviros Lietuvos fondas. Darbo autoriai siekė atskleisti informacijos ir komunikacijos technologijų diegimo Lietuvos švietimo sistemoje visumą, išanalizuoti, kas padaryta, pateikti siūlymus diegimo procesui tobulinti. Per 2002 m. kartu su Valstybės kontrole buvo atliktas faktinis mokyklų kompiuterizavimo padėties tyrimas. Jame daug dėmesio skiriama ne tik tiesioginiams kompiuterizavimo tikslams, bet ir tokioms problemoms kaip kompiuterių naudojimas ne pagal paskirtį, duomenų apsauga, diegimo valdymas ir finansinė padėtis, vertinama visų informacijos technologijų diegimą švietimo sistemoje nusakančių dokumentų kokybė. Mokyklų kompiuterizavimas įgavo naują pagreitį 2000-aisiais metais ir nuo to laiko yra vienas iš deklaruojamų Lietuvos švietimo politikos prioritetų. Tačiau net ir gana didelės valstybės ir privataus verslo investicijos ne visada būna pakankamos ir efektyvios. Kaip galima vertinti padėtį Lietuvoje? Tyrimo autoriai konstatuoja, kad mokyklų kompiuterizavimas vyksta skaidriai, įsibėgėja mokomųjų programų ir metodikų kūrimas, mokytojai mokomi dirbti naujomis sąlygomis, į kompiuterizacijos procesą aktyviai įsitraukė ir verslas. Tačiau tyrimo metu nustatytos ir tos sritys bei trūkumai, kurie neleidžia efektyviai panaudoti skiriamų investicijų bei nuosekliai planuoti tolesnių jų krypčių. Išskirtos šios pagrindinės sritys, kurioms trūksta dėmesio: atsakomybės tarp valstybės įstaigų pasidalijimas; dokumentų rengimas ir jų sistemiškumas; lėšų skyrimas ir paskirstymas; ryšiai su visuomene. Tyrimo autoriai konstatuoja, kad strateginiai dokumentai neatsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių, bet stokoja įgyvendinimui būtinų nuostatų, o bendrų nuostatų dažnai nesilaikoma; dokumentai, nustatantys informacijos technologijų diegimo švietime politiką, nesudaro vieningos visumos, trūksta teisinių pagrindų, reglamentuojančių lietuvių kalbos vartojimą elektroninėje erdvėje, praktiškai beveik nesprendžiamos skaitmeninio sklasto problemos, jokiuose dokumentuose nenagrinėjami informacijos technologijų saugumo klausimai, ir kt. Tyrime taip pat pažymima, kad kai vienas iš pagrindinių mokyklų kompiuterizavimo tikslų kompiuterinis raštingumas jau pasiektas, daugiau dėmesio reiktų skirti mokytojų kvalifikacijai kelti ir jų aprūpinimui kompiuteriais. Pateiktose rekomendacijose siūloma mokyklų kompiuterizavimą organizuoti ir finansuoti remiantis strateginio planavimo principais, išskiriant etapus ir tikslus, kurių rezultatus būtų galima nuolat tikrinti ir jų pagrindu priimti tolesnius sprendimus; būtina sukurti informacinių technologijų saugos mokyklose strategiją, skatinti mokytojų bendruomenę kurti kompiuterines mokymo programas, ypač lietuviškas, ir kt. Su tyrimo medžiaga galima susipažinti ALF interneto svetainėje http://politika.osf.lt /Informacinė visuomenė. Detalesnės informacijos teirautis: ALF: Kęstutis Juškevičius, tel. 266 12 15, kesju@osf.lt Demokratinės politikos institutas: Rimantas Žylius, tel. 8685 06520, Rimantas@metasite.net
|