Dėl paipldomos informaicjos prašome kreiptis į Liną Sesicką +370 699 90669

Pilnas ataskaitos tekstas pateiktas: www.eumap.org

Pranešimas spaudai 2002 11 06

Atviros visuomenės institutas (AVI) teigiamai vertina dabartinę Lietuvos teismų reformą, tačiau įspėja dėl pavojaus sukurti prastai valdomą ir neatsakingą už savo veiksmus teismų sistemą.

Atviros visuomenės institutas šiandien pristato stebėsenos ataskaitą, kurioje įvertintas teismų vaidmuo dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių, siekiančių narystės Europos Sąjungoje. Ataskaitoje apie Lietuvos situaciją, Atviros visuomenės institutas, teigiamai atsiliepia apie naują, šiais metais patvirtintą teismų struktūrą. Tačiau įspėja, kad sistemos įgyvendinimas, nestiprinant teismų vaidmens ir pozicijų, gali sąlygoti sukūrimą prastai valdomos ir neatsakingos už savo veiksmus teismų sistemos.

Lietuva žengė ryžtingą žingsnį, užtikrindama teismų savarankiškumą. 2002 metais priimti nauji įstatymai iš esmės pagerino pagrindinę įstatymų įgyvendinimo kontrolės bei institucinę struktūras, suteikdami teismams visapusišką institucinio bei administracinio pobūdžio autonomiją.

Ši didesnė institucinė savivalda primygtinai reikalauja, kad teismai taip pat užtikrintų savo atskaitomybę, iš dalies didindami veiklos skaidrumą: ankstesnieji požymiai rodo, kad teismų sistema gali būti ribota, uždara; kadangi jau buvo imtasi tam tikrų priemonių įgyvendinant visapusišką teismų institucijos reformą, svarbu naująją struktūrą įdiegti ir naudoti teismams stiprinti, o ne kurti už savo veiksmus neatsakingą ir prastai valdomą šalies teismų sistemą.

Antriniai teisės aktai ir įgyvendinimo nuostatai turi užtikrinti, kad naujoji Teismų taryba ir Nacionalinė teismų administracija efektyviai valdys ir administruos šalies teismų sistemą. Pirmiausia gali tekti šalies mastu kelti teismų vadovų profesinį lygį.

Tam tikros specifinės sritys taip pat reikalauja dėmesio. Teisėjų atrankos sitema turėtų būti objektyvesnė, skaidresnė, pagrįsta nuopelnais. Dar nesukurta teisėjų veiklos vertinimo sistema, nesuformuluoti kriterijai; svarstytini teismų nepriklausomumo, atskaitomybės klausimai, taip pat - periodinis teisėjų veiklos vertinimas. Tobulinimo reikalauja ir teisėjų mokymas, trūksta stabilaus ir tvirto mokymo pagrindo, o savivalda grindžiama teismų sistema privalėtų įdiegti teismų personalui administravimo ir valdymo įgūdžius.

Ataskaitos išvados

Ataskaita „Stojimo į ES proceso stebėsena: Teismų vaidmuo, funkcijos“ aprėpia dešimt Vidurio ir Rytų Europos valstybių, siekiančių narystės Europos Sąjungoje. Ataskaitoje pažymima, kad stojimo į ES procesas buvo varomoji jėga pradėti ir vykdyti teismų reformas šalyse-kandidatėse. Patarųjų įtaką šiame procese ir aktyvesnį dalyvavimą apribojo išsamesnio ir platesnio požiūrio stoka.

Valstybėms kandidatėms dar reikia nustatyti tinkamą teismų nepriklausomumo ir atskaitingumo balansą. Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Latvijoje ir Rumunijoje vykdomoji valdžia ir toliau pernelyg įtakoja teismų administravimą ir teisėjų karjerą. Tuo tarpu Vengrijos ir Lietuvos teismų sistemoms būdinga plataus masto savivalda. Pastarųjų šalių teismų sistemos rizikuoja tapti nepakankamai atskaitingos, pažymima ataskaitoje.

Valstybėms kandidatėms būdingas nepakankamas finansavimas. Net didelės pažangos pasiekusiose valstybėse teismų administracinį savarankiškumą riboja minimalios teisėjų galimybės dalyvauti formuojant biudžetą. Daugelio šalių-kandidačių teismai dėl lėšų trūkumo, netinkamo finansavimo (ypač Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje) mažina investicijas, neskatina siekti aukštesnių profesinių standartų ar tobulinti infrastruktūros. Tik Estijoje ir Slovėnijoje teisėjų darbo sąlygos patenkinamos, nors Slovėnijos teismams vis dar trūksta patalpų.

Būtina keisti atgyvenusį, rankiniu būdu atliekamą bylų registrų tvarkymą Rumunijoje, taip pat -neautomatizuotą Lietuvos bylų protokolavimo sistemą.

Būtina visiškai pertvarkyti teisėjų karjeros, jų veiklos vertinimo ir mokymo sistemas. Slovėnija yra vienintelė šalis, kuri jau žengia tokiu keliu, nustatydama konkretesnius teisėjų veiklos vertinimo kriterijus, kaip antai: dorumas, darbštumas, gebėjimas žodžiu ir raštu dėstyti mintis ir kt.

Nei Čekijos Respublika, nei Lietuva nėra nustačiusios periodinio teisėjų veiklos vertinimo kriterijų, nėra įdiegusios „kokybės“ sistemos. Nė viena valstybė kandidatė nesukūrė veiksmingo mechanizmo, kuris nagrinėtų piliečių skundus dėl teisėjų veiklos Estijoje ir Latvijoje mažinama finansinė parama teisėjų mokymams. Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje apskritai nėra nuolatinių teisėjų mokymo institucijų.

Būtinas profesionalesnis vadovavimas teismams. Visose šalyse-kandidatėse teismų pirmininkai atlieka svarbias vadovavimo funkcijas, tačiau jie negauna tinkamo išsilavinimo ar profesinio parengimo vadybos srityje. Teisėjai atlieka su bylų nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu nesusijusias užduotis, tokias kaip: registrų, teismo archyvų, teisėsaugos pareigūnų priežiūra ir kt. Todėl jie negali tinkamai atlikti savo pagrindinės funkcijos – nagrinėti bylas ir priimti tinakamus sprendimus. Regione nepakanka pagalbinio teismų personalo, esamas – gana žemos kvalifikacijos. Ypač kelia nerimą susidariusi padėtis Čekijos Respublikoje, Latvijoje ir Rumunijoje.

Pastaruoju metu Bulgarija, Estija, Lenkija ir Slovėnija savo teismams jau nustatė naujas administracines pareigas, tokias kaip vadybos direktorius, teismo sekretorius, kurie, laikui bėgant, turėtų pagerinti teismų valdymą.

Teisėjams būtinos lėšos, kad galėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingesniam, spartesniam bylų nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui, o tai savo ruožtu sumažintų susikaupusių neišnagrinėtų bylų kiekį. Nemažas skaičius susikaupusių bylų daugelyje valstybių kandidačių tebevargina tuos, kurie naudojasi teismo paslaugomis ir mažina visuomenės pasitikėjimą teismais. Ši problema ypač aktuali Bulgarijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje; padėtis stabilizavosi, šiek kiek pagerėjo Čekijos Respublikoje, Estijoje ir Slovėnijoje. Be to, daugiau dėmesio būtina skirti teisinės reformos klausimams, t.y. dekriminalizuoti tam tikrus teisės pažeidimus, supaprastinti procesines taisykles ir mėginti ginčus spręsti ne teismo tvarka; tik keliose valstybėse kandidatėse veikia mechanizmai, leidžiantys ieškoti kitų ginčų sprendimo būdų, o ne teismo tvarka; nedaugelis valstybių kandidačių turi išsamias programas, kurios leidžia išaiškinti pasitikėjimą teismais mažinančias aplinkybes.

Šiandien pateikta ataskaita „Stojimo į ES proceso stebėsena: Teismų gebėjimai“ papildo EUMAP 2001 m. teismų nepriklausomumo ataskaitą. 2002 m. ataskaitoje siekiama atkreipti dėmesį į teismų gebėjimus dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių, siekiančių narystės ES. Ataskaitoje nagrinėjamas teismų pasirengimas užtikrinti kompetentingą ir veiksmingą bylų nagrinėjimą, sprendimų priėmimą bei teismų sistemos pagalbinės infrastruktūros veiksmingumą.

Leidinys išleistas anglų kalba. Su kiekvienos šalies ataskaita ir bendrąją apžvalga galima susipažinti ir jos valstybine kalba. Minėtose ataskaitose pateikiamos tiksliai suformuluotos rekomendacijos kiekvienos valstybės kandidatės vyriausybei ir ES.

Leidinį išleido EUMAP, Atviros Visuomenės instituto Stojimo į ES stebėsenos programa, (www.eumap.org ir www.osi.hu), kurios misija – skatinti atsakingą ir tolydžią ES plėtrą. EUMAP kartu su vietinėmis šalių nevyriausybinėmis ir pilietinės visuomenės plėtros organizacijomis atlieka žmogaus teisių ir įstatymų viršenybės stebėseną dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos šalių (ir penkiose ES valstybėse). EUMAP ataskaitose pabrėžiama pilietinės visuomenės stebėsenos svarba ir skatinama pradėti vyriausybinių ir visuomeninių subjektų dialogą stojimo į ES klausimais.

EUMAP stebėsenos ataskaitose didžiausias dėmesys skiriamas korupcijai ir antikorupcinei politikai, mažumų apsaugai ir teismų gebėjimams. EUMAP taip pat remia nepriklausomą moterų programos/Atviros visuomenės fondo Rumunijoje (OSI Network Women’s Program/Open Society Foundation Romania) iniciatyvą – moterų ir vyrų lygių galimybių ir teisių stebėsenai atlikti.