PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2004 vasario 6 d.

Vilnius

NAUJA ŽMOGAUS TEISIŲ INSTITUCIJA PRADEDA VEIKLĄ

Atviros Lietuvos fondo įkurtas Žmogaus teisių stebėjimo institutas rengia iššūkį Lietuvos valdžiai dėl įstatymų leidybos ir žmogaus teisių įgyvendinimo neatitikimo

Naujai įkurta nepriklausoma žmogaus teisių priežiūros institucija siunčia iššūkį valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai. Siekiama žmogaus teises, numatytas teisės aktuose, priartinti prie žmogaus, užtikrinti jų realizavimo, įgyvendinimo prielaidas.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas šiandien pranešė, jog pradeda žmogaus teisių monitoringą Lietuvoje.

         “Lietuvoje trūksta pilietinės kontrolės. Valstybinės valdžios institucijos neužtikrina žmogaus teisių, kurios numatytos tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose aktuose” - pareiškė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.

         Ruošiant bendrą Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Tautų plėtros programos Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą, 2002 metais atliktas tyrimas „Žmogaus teisės Lietuvoje: padėties įvertinimas“. Jis parodė, kad 45 procentai Lietuvos gyventojų nepritaria teiginiui, jog „dabartinė žmogaus teisių politika yra geresnė, negu sovietmečio.“ Be to, daugiau negu 1/3 respondentų nurodė, kad žmogaus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos sistemingai, o 53 procentai respondentų nurodė, kad teisės pažeidžiamos kartais. Pabrėžtina, kad tik 2,5 procentai respondentų manė, kad pažeidimų beveik nėra ar visiškai nėra. Paminėtina ir tai, kad 64 procentai respondentų pareiškė, kad “beprasmiška kur nors kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimo, niekas nepadės.”

         H. Mickevičius teigė, kad žiniasklaida turėtų aktyviau šviesti visuomenę apie žmogaus teises, operatyviau informuoti apie pažeidimus bei jų sukeltus padarinius, taip pat jų pašalinimo ar sumažinimo  galimybes. „Lietuvoje veikia nemažai organizacijų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, tačiau nepaisant jų pastangų, dalis piliečių jaučia, jog jie neturi galimybių dalyvauti demokratiniuose procesuose. Realus žmogaus teisių užtikrinimas yra svarbi demokratinio gyvenimo būdo įtvirtinimo priemonė.”

         Pabrėžtina, kad nepriklausomo žmogaus teisių monitoringo reikalingumas padidėja Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. “Nors politiniai narystės Europos Sąjungoje kriterijai reikalauja, kad Lietuva užtikrintų institucijų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumą, paradoksalu, kad sistemingas šių kriterijų laikymosi monitoringas, kuris buvo vykdomas Europos Komisijos, yra nutraukiamas”, kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjo - Atviros Lietuvos fondo - valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus. “Taigi, šis darbas dabar guls ant pilietinės visuomenės pečių. Atviros Lietuvos fondo valdyba mato būtinybę ir galimybę įžengti ten, kur nepriklausomas monitoringo mechanizmas nustojo veikti.”

         Atviros Lietuvos fondas įsteigė Žmogaus teisių stebėjimo institutą 2003 metų pabaigoje. Paramą institutui suteikė Atviros visuomenės institutas Niujorke. Fundamentalūs instituto tikslai yra ugdyti  pilietinės visuomenės gebėjimus stebėti ir daryti įtaką valstybinei žmogaus teisių politikai bei praktikai, kelti žmonių sąmoningumo lygį informuojant apie žmogaus teisių pažeidinėjimo priežastis ir pasekmes bei motyvuoti valstybės institucijas ir pareigūnus, kad jie efektyviai tobulintų teisės aktus, programas bei paslaugas, orientuotas į žmogaus orumo bei žmogaus teisių apsaugos įtvirtinimą.

         “Vadovaudamiesi originalia metodologija, mes vykdysime kompleksinį valdžios institucijų darbo žmogaus teisių srityje stebėjimą, kurio rezultatas bus tyrimo dokumentas, naudotinas argumentuojant būtinus pakeitimus,” pabrėžė instituto tyrimų direktorius dr. Rokas Uscila. “Kai kuriose srityse nepriklausomą monitoringą mes vykdysime pirmą kartą.”