PRANEŠIMAS SPAUDAI

2004 06 10

Sovietinis palikimas: mums dar neskauda, kai pažeidžiamos žmogaus teisės

Lietuvoje reguliariai pažeidinėjamos žmogaus teisės, o institucijos, sukurtos tam, kad užtikrintų jų apsaugą, dažnai netinkamai atlieka savo pareigas - teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas, išanalizavęs teisės į privatumą, asmens fizinio ir psichinio integralumo apsaugos, teisės į teisingą teismą ir kitų žmogaus teisių užtikrinimo problemas....

Pastarųjų 8 mėnesių patirtis parodė, kaip svarbu įvertinti mūsų renkamų tautos atstovų sugebėjimą apsaugoti ir užtikrinti žmogaus teises,“ sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. „Nors politiniai narystės Europos Sąjungoje kriterijai reikalauja, kad Lietuva užtikrintų institutų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumą, sistemingas šių kriterijų laikymosi monitoringas, vykdytas Europos Komisijos, nutrauktas. Todėl mes matome būtinybę pratęsti šį darbą.“

Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalga rodo didelius privačių telefoninių pokalbių klausymosi mąstus, griežtos operatyvinės veiklos kontrolės stoką. Padažnėjo tarnybinio piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejai, o privatumo pažeidimai Lietuvos spaudoje ir televizijoje  yra kasdienis reiškinys.

Prekybos žmonėmis aukos negauna tinkamos teisinės pagalbos ir susiduria su stigmatizuojančiais stereotipais iš teisinių ir socialinių institucijų, kurios turėtų jas ginti, pusės. Smurto šeimoje aukos nesulaukia nei deramo smurto atvejų įvertinimo teisėsaugos institucijose, nei atitinkamų  paslaugų. Nėra sistemos sprendžiant vaikų, nukentėjusių nuo neteisėtų veikų, patyrusių smurtą ar prievartą, reabilitacijos problemas. Vaikų globos institucijos nepasiruošusios suteikti reikiamą pagalbą prievartą patyrusiems vaikams.

Žmogaus teisių apsaugą turinčios užtikrinti valstybės institucijos, visų pirma teismai, ne visada tinkamai atlieka savo funkcijas. „Daugelis teisėjų vis dar jaučiasi esą valstybės interesų gynėjai, kai iš tiesų demokratinėje valstybėje teisėjai yra neutralūs ginčų arbitrai ir pamatinių teisės viršenybės bei žmogaus teisių principų įgyvendintojai,“ teigia Kęstutis Čilinskas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas. Vienas iš pavyzdžių - antstolių veikla, kuri tampa panaši į socialiai nejautrų „skolų išmušinėjimo“ verslą. Kai kuriais atvejais antstoliai išieškodavo sumą, keliolika kartų viršijančią paskirtą baudą.

Apžvalgoje taip pat teigiama, kad savivaldos rinkimų tvarka neužtikrina pagarbos rinkėjų valiai, taip pat nepagrįstai ribojamos bendruomenių galimybės dalyvauti priimant sprendimus savivaldybėse. Stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus. Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijos kritikuojamos dėl nesugebėjimo tinkamai apsaugoti piliečius nuo žmogaus teisių pažeidimų.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra nepriklausoma, pilietinę visuomenę atstovaujanti organizacija, kurią 2003 m. įsteigė Atviros Lietuvos fondas. Pagrindinis instituto tikslas – skatinti atviros, demokratinės visuomenės Lietuvoje kūrimą, įtvirtinant žmogaus teisių principus. Institutas atlieka sistemingus tyrimus, ruošia išvadas bei rekomendacijas, siekiant įtakoti pokyčius teisės aktuose, programose bei paslaugose ir užpildyti spragą tarp teorijos ir praktikos, tarp politikos ir įgyvendinimo.

Kontaktinis asmuo:
Dovilė Šakalienė
Viešųjų ryšių koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Telefonas: +370 686 47783; +370 5 2314681;
Faksas: +370 5 2314679
El. paštas: dovile.sakaliene@hrmi.lt
www.hrmi.lt