PRANEŠIMAS SPAUDAI                                                                                                              2005 02 17

LIETUVOS KAIMO BENDRUOMENĖS NUSIVYLUSIOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ FINANSINE PARAMA

Daugiau nei pusė Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių organizacijų yra visiškai nusivylusios ar greičiau nusivylusios, nei patenkintos šalies valdžios institucijų finansine parama bendruomenių organizacijoms, taip pat galimybėmis gauti finansavimą iš Lietuvoje veikiančių fondų bei nevyriausybinių organizacijų. Tai parodė 2004 m. liepos-rugpjūčio mėn. Atviros Lietuvos Fondo iniciatyvos “Skaitmeninių bendruomenių link” grupės ir Vilniaus universiteto Socialinių studijų centro atliktas tyrimas. Tyrime buvo norima sužinoti apie kaimiškųjų bendruomenių organizacijų veiklą, pasiekimus ir sunkumus, su kuriais organizacijos susiduria, siekdamos savo tikslų.

„Lietuvoje kaimiškųjų bendruomenių organizacijų skaičius 2003-2004 metais išaugo nuo 300 iki 800. – sako VU Socialinių studijų centro vadovas, dr. Arūnas Poviliūnas. – Tyrimas parodė, kad nemažos dalies tokių organizacijų steigimas buvo ne tik „iniciatyvos iš apačios“, bet ir „iniciatyvos iš viršaus“ išdava: 32% tyrime dalyvavusių organizacijų nurodė, kad jų įsteigimui įtaką turėjo savivaldybės vadovų ar darbuotojų raginimai ją įsteigti“.

Organizacijų veikla apima platų bendruomenės poreikių tenkinimo spektrą: jos užsiima kultūros ir sporto renginių organizavimu, aplinkos tvarkymo talkų rengimu, rūpinasi vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumu, kaimo infrastruktūros gerinimu, gyventojų švietimu, kaimo socialinių problemų sprendimu, atstovauja gyventojus valdžios institucijose ir kt.

Savo veikloje kaimo bendruomenių organizacijos susiduria su žmogiškųjų išteklių stoka: net 80% organizacijų nurodė, kad joms trūksta žmonių, galinčių savanorišku darbu prisidėti prie organizacijos veiklos, o 70% organizacijų pastebi, kad vietinių gyventojų domėjimasis bendruomenės organizacijos veikla yra per mažas. Kitos nurodytos problemos – žinių, kaip ir kur galima gauti lėšų organizacijos veiklai, kompiuterio ir interneto naudojimo įgūdžių, paraiškų ir projektų konkursams rengimo patirties stoka.

Vertindamos bendruomenių organizacijų veiklos finansavimo galimybes ateityje, organizacijos didžiausius lūkesčius sieja su Europos Sąjungos struktūriniais fondais; kad tai bus pagrindinis jų finansavimo šaltinis tikisi 55% respondentų. Apie 40% mano, kad pagrindiniai finansavimo šaltiniai galėtų būti pačios organizacijos užsidirbtos lėšos, Lietuvos fondai ir kitos paramą teikiančios nevyriausybinės organizacijos bei savivaldybė. Tačiau pačios imtis verslo iniciatyvų didesnė dalis bendruomeninių organizacijų (61%) artimiausiu metu dar neketina.

Tyrimo medžiaga bus pristatyta vasario 18 d. LRS rūmuose vyksiančioje konferencijoje „Bendruomenių judėjimas Lietuvoje – naujos galimybės ir iššūkiai“.

Išsamūs  tyrimo rezultatai skelbiami Bendruomenių portale http://www.bendruomenes.lt  

Daugiau informacijos: Ugnė Rutkauskienė, tel. 8-5-2661234,  el. paštas bendruomenes@osf.lt